Socialiai pažeidžiamų asmenų kelias link aukštojo mokslo: kai kurių struktūrinių veiksnių bandomoji apžvalga

LTAsmens poziciją švietimo sistemoje lemia įvairūs veiksniai. Struktūrinių veiksnių, susijusių su galimybėmis švietime, analizė Lietuvoje yra ribota. Svarbu analizuoti veiksnius, susijusius su socialiai pažeidžiamų asmenų švietimo galimybėmis, nes tyrimai rodo, kad ši grupė yra menkiau atstovaujama aukštajame moksle. Straipsnyje pristatomi bandomojo tyrimo rezultatai, analizuojami struktūriniai veiksniai, susiję su socialiai pažeidžiamų asmenų galimybėmis pasiekti aukštąjį išsilavinimą. Socialiai pažeidžiamų asmenų galimybėms įgyti aukštojo mokslo diplomą gali turėti įtakos tokie struktūriniai veiksniai kaip: skirtingų švietimo veiklų prieinamumas, pozityvus mokyklos mikroklimatas, mokytojų bei mokyklos vadovų tikėjimas mokinių sėkme, mokykloje vyraujantis aukštas mokytojų ir mokyklos vadovų prestižas, mokyklos socialinė struktūra bei aukštojo mokslo vertės supratimas ir finansinis prieinamumas. Esminiai žodžiai: švietimas, aukštasis mokslas, socialiai pažeidžiami asmenys, struktūriniai veiksniai. [Iš leidinio]

ENA person’s opportunities to obtain higher education, his position in the education system is determined by various factors. The analysis of structural factors that influences he possibility to obtain higher education, in Lithuanian research is rather limited. It is crucial to analyze factors related to individuals’ originated from socially vulnerable groups access to education, as various studies show that this group is under-represented in higher education. Therefore, the aim of this article is to review the structural factors that can lead to the acquisition of higher education by individuals originated from socially vulnerable groups. The article reviews the existing research about structural factors related with acquisition of higher education; describes a pilot study of the path of socially vulnerable people in the education system and reveals the results of the analysis of this research. The results of the research shows that acquisition of higher education by persons from socially vulnerable groups may be related with a variuos structural factros such as: access to various educational activities (non-formal education), positive school microclimate, teachers’ and school leaders’ belief in student success, prestige of teachers and school leaders, the social structure of the school (the similarity of the students in the class), understanding of the value of higher education and financial affordability of higher education. Keywords: education, higher education, socially vulnerable people, structural factors. [From the publication]

• Dėl aukštojo mokslo sociologijos objekto / Vylius Leonavičius. Andragogika. 2011, Nr. 1, p. 105-118.
• Gydytojų socialinis mobilumas transnacionalinėje socialinėje erdvėje / Anna Lipnevič. Filosofija. Sociologija. 2013, t. 24, Nr. 2, p. 71-81.
• Išsilavinimo nelygybės Lietuvoje vertinimas / Inga Maksvytienė, Sandra Polgrimaitė. Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai. 2015, t. 9, Nr. 1, p. 143-156.
• Lietuvos studentijos socialinio portreto bruožai / Arvydas Virgilijus Matulionis, Gražina Maniukaitė, Inija Trinkūnienė, Eugenija Krukauskienė, Darius Liutikas ; Lietuvos socialinių tyrimų centras, Sociologijos institutas. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2010. 165 p.
• Mokinių socialinės padėties ir profesinių siekių sąsaja / Olga Iljina, Giedrė Purvaneckienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2012, t. 28, p. 49-61.
• Nuotolinio mokymosi svarba studijų rezultatams: požiūris į studijas / Aušra Katinienė, Ingrida Girnienė, Aušra Stravinskienė. Aukštųjų mokyklų vaidmuo visuomenėje: iššūkiai, tendencijos ir perspektyvos 2023, 1 (11), p. 79-86.
• Socialinės atskirties vaikų ir jaunimo tinkamų socialinių sprendimų paieška integracijos į visuomenę procese / Oksana Liutkevičienė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2015, [Nr.] 15, p. 119-135.
• Socialinės nelygybės profiliai Rytų ir Vidurio Europos valstybėse : disertacija / Agnė Tonkūnaitė-Thiemann. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2013. 299 p.
• Socialinis mobilumas posocialistinėse šalyse: tyrimų būklė ir aktualios problemos / Dovilė Tatarėlienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2016, Nr. 1 (38), p. 23-50.
• Socialinis teisingumas ir socialinių-ekonominių grupių reprezentavimas skirtingo prestižo studijų programose Lietuvoje / Romas Lazutka, Dovilė Šliužaitė. Acta paedagogica Vilnensia. 2012, t. 28, p. 9-22.
• Socialinių sluoksnių formavimasis nepriklausomoje Lietuvoje : disertacija / Rūta Brazienė. Kaunas, 2002. 108, 43 lap.
• Studijos ir socialinis teisingumas / Romas Lazutka, Jekaterina Navickė. Filosofija. Sociologija. 2010, t. 21, Nr. 4, p. 277-284.
• Švietimo ir socialinės nelygybės sąveikos fenomenas: Lietuvos kontekstas : disertacija / Inga Mikutavičienė. Kaunas, : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2009. 214 p.
• Švietimo reformos ir teisingumas / Giedrė Purvaneckienė, Giedrė Čiužaitė. Acta paedagogica Vilnensia. 2010, t. 25, p. 85-99.
• Visuomenės socialinės struktūros tyrimo pjūviai / Arvydas Virgilijus Matulionis. Lietuvos gyventojų grupių socialinė kaita / sudarytoja ir mokslinė redaktorė Meilutė Taljūnaitė. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2016. P. 7-27.
• Žmogaus gerovės kūrimas transformuotoje visuomenėje: švietimo prieinamumo principas / Kęstutis Trakšelys. Filosofija. Sociologija. 2015, t. 26, Nr. 2, p. 129-134.