Socialinis mobilumas tarp kartų Lietuvoje: skirtingo matavimo perspektyvos

LTSocialinis mobilumas tarp kartų suprantamas kaip tėvų ir suaugusių vaikų socialinės ir ekonominės padėties skirtumas, t. y. asmens dabartinių aplinkybių palyginimas su tomis, iš kurių kilęs asmuo. Straipsnyje siekiama apibūdinti skirtingas socialinio mobilumo tarp kartų matavimo perspektyvas Lietuvoje ir pateikti jų empirines išraiškas. Todėl, remiantis Europos socialinio tyrimo 9 bangos duomenimis, apžvelgiama ,,natūralaus socialinio eksperimento“ 1970–1984 metų kartos socialinio mobilumo padėtis, vertinant ją išsilavinimo, profesijos, pajamų ir sveikatos požiūriu. Rezultatai rodo, kad profesinis ir išsilavinimo mobilumas tarp kartų didėja, nes vis daugiau žmonių pradeda dirbti paslaugų sektoriuje ir įgyja aukštąjį išsilavinimą. Vis dėlto, remiantis ankstesniais tyrimais, mažėja galimybės pakilti profesinio socialinio statuso pozicijose aukštyn vien dėl savo geresnio išsilavinimo. Taip pat trūksta duomenų apie sveikatos ir pajamų socialinį mobilumą tarp kartų, o galimi palyginimai suponuoja intrageneracinio mobilumo tendencijas. Pagrindiniai žodžiai: socialinio mobilumo matavimas, 1970–1984 metų karta. [Iš leidinio]

ENBoth scholarly analyses and main political documents have not focused enough on research into social mobility in Lithuania. Such a case is partly understandable as the issue of ensuring social mobility has never been a prevailing one on the political agenda. This article seeks to describe different perspectives on measuring social mobility between generations in Lithuania and to present their empirical expressions. Intergenerational mobility is understood as the difference between the socio-economic situation of parents and adult children, i. y. a comparison of the person’s current circumstances with those from which the person originated. Social positions that can be compared are usually based on occupational, income, education or other social class or socio-economic situation schemes. This article is based on European Social Survey data from wave 9 and reviews the intergenerational social mobility of 1970-1984 generation in terms of education, occupations, income and health dimensions.. The results show that occupational and educational mobility increases between generations. There has been a significant decline in the number of people with only a basic education and at the lowest levels of the occupational scale. However, there is a lack of data on intergenerational social mobility in health and income. Therefore, conclusions about this mobility can only be drawn from the work of previous researchers. Intergenerational mobility can also be a tool to achieve greater economic efficiency. Low intergenerational mobility may mean that some individuals are unable to realize their talents due to their low socio-economic status. Therefore, in the light of the findings of the study, it would make sense to consider developing a social mobility strategy. Keywords: measurement of social mobility, 1970-1984 generation. [From the publication]

• Socialinio mobilumo tarp kartų apraiškos Lietuvoje / Tautvydas Vencius, Jekaterina Navickė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2018, Nr. 16, p. 37-51.
• Šiuolaikinės Lietuvos klasinė struktūra : neovėberiška analizė / Vaidas Morkevičius, Zenonas Norkus. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2012, Nr. 2 (31), p. 75-78.
• Tarpgeneracinio socialinio mobilumo veiksniai Lietuvoje: ekspertų požiūrio konsensuso paieškos / Tautvydas Vencius. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 2, p. 182-191.