Pažeidžiamų gyventojų grupių nedarbo situacijos Baltijos šalių darbo rinkoje įvertinimas

LTStraipsnyje analizuojama socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių nedarbo situacija Baltijos šalyse, atsižvelgiant į padėties darbo rinkoje kontekstą visos Europos Sąjungos mastu. Tyrimo rezultatai rodo, kad ekonomikos cikliškumo poveikis pažeidžiamas darbo rinkoje grupes ypač palietė Baltijos šalyse. Dėl ankstesnės pasaulinės ekonomikos krizės poveikio nedarbo pokyčiai ES mastu nesutapo su analogiškomis matomomis tikslinių grupių tendencijomis Baltijos šalyse. Spartus nedarbo augimas vykstant itin dideliems šio rodiklio svyravimams rodo, kad Baltijos šalyse tikslinių grupių bedarbiams buvo itin sudėtinga prisitaikyti prie kardinaliai pablogėjusių sąlygų darbo rinkoje. Tačiau kur kas geresnė situacija nei ankstesnės pasaulinės krizės (2009–2010 m.) metu matoma per dabartinę pandemijos krizę, Baltijos šalių nedarbo rodikliai 2020 m. buvo gerokai mažiau nukrypę nuo ES vidurkio. Raktažodžiai: socialiai pažeidžiamos grupės, darbo rinka, užimtumas, nedarbo lygis, Baltijos šalys. [Iš leidinio]

ENThe study analyses the unemployment situation of socially vulnerable groups in the Baltic States in the context of the European Union. The analysis of the unemployment rate is based on gender, age and duration of unemployment. Statistical analysis identified the most vulnerable groups in the labour market and those most sensitive to economics fluctuations. The study also evaluated the relationship of economic growth with employment of these groups. The research highlighted that in the Baltic countries, the global financial crisis more significantly affected vulnerable groups, mainly because of the impact of the crisis in 2009–2010. Hence these results differ from the general trend in unemployment rate of the target groups in the countries of the European Union. Unemployment rate at the EU level did not coincide with similar trends observed in the target groups in the Baltic States. In the Baltic States, the unemployment rate of the target groups started to grow earlier and faster than in the EU countries and it started to decrease much earlier than the EU unemployment rate indicators. In addition, in the Baltic countries, the growth of target group unemployment was significantly higher than the EU average. The fast and volatile growth of unemployment within the mentioned target groups shows that they had difficulties adapting to dramatically worsening conditions in the labour market in the Baltic States. The current pandemic situation in comparison to the global financial crisis of 2009–2010 has a less negative effect. The study revealed that unemployment rates in the Baltic States were close to the EU average.The research results also showed that men and the youth are sensitive to economic fluctuations in the Baltic States. On the one hand, unemployed men and the youth tend to more easily enter the labour market during economic upturns. On the other hand, in an economic downturn, these jobseekers face significant integration difficulties into the labour market and become more socially vulnerable. It is important to note that long-term unemployed people belong to the most vulnerable groups. People with low skills or qualifications face multiple barriers to labour market integration. Long-term unemployment leads to a loss of income, an erosion of skills, a higher incidence of health problems and increased household poverty. Keywords: vulnerable groups, labour market, employment, unemployment rate, economic fluctuations, economic activity, Baltic States. [From the publication]

• Between user’s expectations and provider’s quality of work: the future of elderly care in Lithuania / I. Blažienė, L. Žalimienė. Journal of Population Ageing. 2020, 13, p. 5-23.
• Darbo rinkos raidos tendencijų vertinimas Lietuvoje: jaunimo padėties lyginamoji analizė / Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė, Arūnas Pocius. Regional formation and development studies. 2024, Nr. 1 (42), p. 86-100.
• Demografinių grupių migracijos skirtumai ir tendencijų pasikeitimai Lietuvoje / Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Arūnas Pocius. Filosofija. Sociologija. 2019, t. 30, Nr. 4, p. 295-304.
• Demografinių grupių padėties pokyčiai Lietuvos darbo rinkoje ir metodinių skirtumų įtaka santykiniams nedarbo rodikliams / Arūnas Pocius. Lietuvos statistikos darbai. 2016, 55, p. 6-18.
• Epilepsija sergančių asmenų ekonominės padėties ir gyvenimo sąlygų įvertinimas / Sandra Krutulienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2017, Nr. 15, p. 27-43.
• Ilgą laiką nedirbančių ir socialinę paramą gaunančių asmenų iššūkiai integruojantis į darbo rinką: ekspertų požiūris ir biografinių interviu naratyvai / Tautvydas Vencius. Lietuvos socialinė raida. 2022, Nr. 11, p. 71-85.
• Kokio darbo pageidauja jaunimas ir ką siūlo pagyvenusių žmonių globos sektorius / Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Laimutė Žalimienė, Jolita Junevičienė. Filosofija. Sociologija 2021, t. 32, Nr. 2, p. 118-125.
• Lietuvos jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką : švietimo, darbo ir užimtumo politikos aspektas / Rūta Brazienė, Inga Mikutavičienė. Viešoji politika ir administravimas. 2013, t. 12, Nr. 1, p. 108-119.
• Pažeidžiamos gyventojų grupės: iššūkiai užimtumui / Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Julija Moskvina. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2014, Nr. 9, p. 114-128.
• Tautinių mažumų nedarbas bei jo mažinimo prielaidos Lietuvoje / Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė, Boguslavas Gruževskis, Julija Moskvina. Filosofija. Sociologija. 2007, t. 18, Nr. 4, p. 23-36.
• Vyresnio amžiaus asmenų nuostatos dėl darbinės karjeros tęstinumo / Violeta Vilkoitytė, Daiva Skučienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2020, Nr. 20, p. 22-39.
• What type of familialism is relevant for Lithuania? The case of elderly care / Laimutė Žalimienė, Inga Blažienė, Jolita Junevičienė. Journal of Baltic studies. 2020, vol. 51, no. 2, p. 159-178.