Prokreaciniai lūkesčiai ir jų įgyvendinimas: tikslinių grupių su tėvais tyrimas
LTMoksliniai tyrimai rodo, kad susilaukiamų vaikų skaičius neretai skiriasi nuo asmenų turėtų prokreacinių lūkesčių (Lutz 2020; Stankūnienė ir kt. 2013; Testa 2013). Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti galimus veiksnius, darančius poveikį įgyvendinti prokreacinius lūkesčius. Atlikus tris fokusuotų grupių diskusijas su 26–44 metų tėvais (iš viso dešimt informantų), pavyko sužinoti, kad lūkesčiai susilaukti vaikų nėra nekintami ir anksti apibrėžti: jie kinta atsižvelgiant į šeimos kūrimo aplinkybių, savirealizacijos profesinėje veikloje ir partnerių prokreacinių lūkesčių suderinamumą. Šio tyrimo rezultatai sutampa su kitų tyrimų šia tema rezultatais ir rodo, kad įgyvendinant prokreacinius lūkesčius susiduriama su socialinėmis, finansinėmis ir sveikatos kliūtimis. Be to, tyrimo duomenimis, valstybės parama šeimoms gali daryti poveikį norimų susilaukti vaikų skaičiui, jeigu šeima susiduria su finansiniais sunkumais. Raktažodžiai: prokreaciniai lūkesčiai, gimstamumo skatinimo politika, šeimos politika. [Iš leidinio]
ENScientific research has shown that the procreational intentions and the actual number of children born may not coincide (Lutz 2020; Stankūnienė et al 2013; Testa 2013). Although the most common ideal number of children in European Union is two, not a single country has the total fertility rate of two (Beaujoun ir Sobotka 2014). The aim of current research is, first, to ascertain what procreational desires people have and, second, to shed some light on possible factors that influence the realization of those procreational desires. Three focus group discussions were conducted with parents 26 – 44 years of age (ten participants in total). It was found out that the procreational desires are not static and early determined: they change depending on the circumstances of the family creation, self-realisation in one‘s occupation and the reconciliation of the procreational desires of the partners. In accordance to other studies on the topic of procreational desires and their fulfillment, the results of this study demonstrate that the common obstacles that arise while trying to realize one‘s procreational desires are of social, financial and medical nature. Also, the results show that state support for families may have an impact on the number of children a family has if the family has been enduring some financial difficulties. Key words: procreational desires, policy of fertility promotion, family policy. [From the publication]
- Apmokamų vaiko priežiūros atostogų politikos vertinimas Lietuvoje / Rūta Brazienė, Sonata Vyšniauskienė. Viešoji politika ir administravimas. 2019, t. 18, Nr. 3, p. 9-19.
- Ar Lietuvos šeimos bus gausesnės? / Vlada Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė, Marė Baublytė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2013. 263 p.
- Fertility desires and visions of fatherhood: individual preferences of young heterosexual men in Lithuania / Vaida Tretjakova, Lina Šumskaitė, Deimantė Šėporaitytė-Vismantė. Filosofija. Sociologija. 2014, t. 25, Nr. 4, p. 300-307.
- Lyčių politika ir gimstamumo ateitis / Jurga Bučaitė-Vilkė, Giedrė Purvaneckienė, Raimundas Vaitkevičius, Artūras Tereškinas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012. 287 p.
- Palankios šeimai politikos įgyvendinimas Lietuvoje : problemos ir galimybės / Raminta Jančaitytė. Socialinis darbas. 2006, t. 5, Nr. 1, p. 30-37.
- Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu / Inga Gaižauskaitė, Natalija Valavičienė. Vilnius : Registrų centras, 2016. 391 p.
- Tėčių įsitraukimas į vaikų priežiūrą Lietuvoje: lyčių vaidmenų stagnacija ar egalitarinio požiūrio į lyčių vaidmenis link? / Vilma Ražauskienė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2021, Nr. 12, p. 88-104.
- „Virsmas“ dirbančia mama kaip nuolatinės pusiausvyros paieškos / Toma Jasiukevičiūtė-Zelenko, Dovilė Šorytė. Visuomenės sveikata. 2018, Nr. 2 (81), p. 40-55.
