Slaugos praktikos mokytojų kompetencijos vertinimas jų pačių požiūriu

LTSlaugos praktikos mokytojas ir jo veikla yra itin svarbi slaugos studentų praktinio mokymo(-si) kokybei bei profesinių kompetencijų vystymui. Praktikos mokytojo žinios, įgūdžiai ir gebėjimai lems sėkmingą studento mokymąsi ir klinikinės praktikos organizavimą. Tyrimo tikslas – įvertinti slaugos praktikos mokytojų kompetenciją jų pačių požiūriu. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose ir Kauno klinikinėje ligoninėje, taikant anoniminę anketinę apklausą raštu. Naudota anketa – Praktikos mokytojo kompetencijos skalė. Tyrimo rezultatai. Slaugos praktikos mokytojų kompetencijos lygis yra aukštas. Labiausiai slaugos praktikos mokytojų išvystytos kompetencijos yra gebėjimas organizuoti praktinį studentų mokymą(-si) ir jį aptarti. Slaugos praktikos mokytojai gerai organizuoja studento mokymą(-si) praktikos vietoje, tačiau ne visada palaiko nuolatinį ryšį su praktikos vadovu. Slaugos praktikos mokytojų kompetencija yra susijusi su slaugos praktikos mokytojų amžiumi, darbo stažu, problemų aptarimo trukme bei dalyvavimu specialiuose kursuose. Tyrimo išvados. Slaugos praktikos mokytojai lengvai palaiko ryšį su studentais ir yra pasirengę vadovauti jų praktiniam mokymui(-si). Nepaisant to, kad slaugos praktikos mokytojų bendras kompetencijos lygis yra aukštas, jiems vis dar stinga žinių apie praktinio mokymo(-si) procesą, trūksta kompetencijos teikti grįžtamąjį ryšį studentams ir orientuotis į jų mokymo(-si) tikslus. Slaugytojų dalyvavimas praktikos mokytojų kursuose didintų jų kompetenciją mokyti studentus praktikoje. Raktažodžiai: Kompetencija, praktikos mokytojas, slauga, slaugos studentai. [Iš leidinio]

ENThe role of a clinical mentor in nursing is focal for the quality of nursing students‘ clinical learning and their professional competence development. That is why there is a need to pay attention to clinical mentors‘ competence in order to achieve the best learning results. The aim was to assess competence of clinical mentors in nursing. Material and methods. A quantitative study with anonymous survey was conducted at The Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics and Kaunas City Clinical Hospital. The competence of clinical mentors in nursing was investigated using a self-assessment instrument called Mentors‘ Competence Instrument. Results. The overall level of clinical mentors‘ competence in nursing is high. Reflection during mentoring and the organization of clinical learning are thehighest scoring mentors‘ competencies. Clinical mentors don‘t keep in touch with the tutor regularly. The competence of clinical mentors in nursing is associated with mentors‘ age, duration of their work experience, planned time using to discuss clinical training problems with a student and participation in a mentoring training course. Conclusions. Clinical mentors are prepared for mentoring nursing students during their clinical placement. It is easy for students to approach mentors who are aware that the students‘ experience is significant for learning. Although the overall level of clinical mentors‘ competence in nursing is high, mentors have lack of knowledge about the process of clinical learning and competence, which would help them in givingconstructive feedback. Participation in a mentoring training course could increase clinical mentors‘ competence. Keywords. Competence, mentor, nursing, student nurses. [From the publication]