Русские и литовские фразеологизмы с компонентом береза

• Rusų ir lietuvių frazeologizmai su komponentu береза / beržas: lingvokultūrologinis ir etnolingvistinis aspektai
• Russian and Lithuanian phraseological units with component береза / beržas: linguocultural and ethnolinguistic aspects

LTStraipsnis skiriamas lingvokultūrologinio ir etnolingvistinio tyrimo tipų atskyrimo problemai, remiantis rusų ir lietuvių frazeologizmų su komponentu-dendronimu rus. береза / liet. beržas gretinimu. Lingvokultūrinis tyrimas atskleidė rusų kultūrinės ir tautinės konotacijos skirtumus. Rusų lingvokultūroje beržas paprastai simbolizuoja Rusiją, jaunystę, grožį, sveikatą, o lietuvių lingvokultūroje beržas, simbolizuojantis tėviškę, jauna vyrą, dažnai turi neigiamų konotacijų, perteikia neigiamas savybes – senatvę, skurdą, žalą. Tačiau tiek rusų, tiek lietuvių kalbose šio medžio pavadinimas yra įtrauktas į frazeologinius vienetus, perteikiančius kitas, priešingas reikšmes ir kultūrines sąvokas. Etnolingvistinis aspektas atskleidė gilų senovės idėjų bendrumą, įvairiai atsispindintį frazeologijoje: ryšys su genties idėja, mirtimi, chtonišku pasauliu, apsauginėmis medžio funkcijomis ir kt. Reikšminiai žodžiai: lingvokultūrologija, etnolingvistika, frazeologija, rusų kalba, lietuvių kalba, pasaulio vaizdas kalboje. [Iš leidinio]

ENThe present article deals with the problem of distinguishing between two types of analysis – linguocultural and ethnolinguistic, which can be cleared up by a contrastive study of Russian and Lithuanian phraseological units containing the name of a tree Russ. berjoza ‘birch’ (Lithuan. beržas). This linguocultural analysis emphasized considerable differences in the cultural and symbolic meanings of Russ. berjoza ‘birch’ and Lithuan. beržas. In the Russian linguistic picture of the world, a birch is generally seen as a light, positive tree associated with youth and beauty that is endowed with many positive qualities, while in the Lithuanian linguistic picture of the world, beržas is a useless tree. Еhe opposite features are also noted in both Russian berjoza and Lithuanian beržas. The ethnolinguistic aspect analyzed according to some of the more important parameters showed that the characteristics of the tree reflected in phraseology are often rooted in ancient concepts which are largely common to both peoples. The ethnolinguistic study that referred to the ancient ideas of the two ethnic groups reveals not only their differences, but also their strong similarity (the connection of the tree with the idea of the generations, death, with the chthonic world, and protective functions of a tree, etc.). Keywords: cultural linguistics, ethnolinguistics, phraseology, Russian language, Lithuanian language, linguistic picture of the world. [From the publication]

• Medžiai senovės lietuvių tikėjimuose / Pranė Dundulienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 83 p.
• Medžio ir žmogaus sąveikos aksiologija vokiečių ir lietuvių kalbose / Aina Būdvytytė-Gudienė, Reda Toleikienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2011, t. 13, p. 417-429.