LTPer kelerius metus (1941 ir 1944 m.) Vilniaus universiteto bibliotekininkė Ona Šimaitė vokiečių okupuoto miesto žydų geto gyventojams kaliniams teikė maisto, drabužių ir medikamentų. Ji patekdavo į getą tvirtindama, kad turi atsiimti knygas iš žydų studentų, ir įnešdavo maistą bei kitus dalykus, o išnešdavo vertingus istorinius ir literatūrinius dokumentus. Slėpė žydų vaikus tarp bulvių maišų, savo bute ir universiteto bibliotekoje. Kiek gyvybių ji išgelbėjo, nežinome. Vokiečiai O. Šimaitę buvo suėmę net 3 kartus, bet Universitetui vis pavykdavo ją išvaduoti. 1944 metų pavasarį kažkas įskundė O. Šimaitę savo bute slepiant dešimtmetę žydaitę. O. Šimaitė buvo suimta ir vokiečių okupacinės valdžios nuteista mirties bausme. Universiteto darbuotojų surinktomis lėšomis papirkti vokiečių pareigūnai mirties bausmę pakeitė koncentracijos stovykla. Kalėjo iš pradžių Pravieniškėse, vėliau Dachau koncentracijos stovyklose. 1966 m. Ona Šimaitė buvo pagerbta kaip Pasaulio Tautų Teisuolė. Mirė 1970 m. Straipsnyje aptariamas Onos Šimaitės gyvenimo kelias, analizuojamas jos epistoliarinis palikimas. Pažymima, kad ne viskas iš Šimaitės palikimo pakliuvo į archyvus. Pavyzdžiui, daug kai ką iš pas rašytoją Icchoką Merą saugomų laiškų savo disertacijai panaudojo dabar žymus istorikas Dovas Levinas. Labiausiai artimi ir intymūs laiškai Šimaitę tarpukariu ir karo metais siejo su kairiųjų poetu Kaziu Jakubėnu. Nacių okupacijos metais Jakubėnas buvo vienas pagrindinių Šimaitės talkininkų. Jis pergyveno nacius, tačiau 1950 m. pražuvo KGB gulaguose.Reikšminiai žodžiai: Žydų getas Vilniuje - žydų gelbėtojai - Ona Šimaitė - biografija - laiškų ir raštų kolekcija - Icchokas Meras; Jewish ghetto in Vilnius - Jew’s life-savers - Ona Šiamitė - biography - collection of letters and papers - Icchokas Meras.
ENFew years (1941 and 1944), the librarian of Vilnius university Ona Šimaitė delivered food, clothes, and medicines to the prisoners of Jewish ghetto formed by German occupants in a city. She accessed the ghetto by saying that she must take books from Jewish students and delivered food and other things and brought back historical and literary documents. She hided Jewish children behind potato bags in her flat and university library. The number of people saved by her is unknown. Germans arrested O. Šimaitė three times, but the university used to brake her free. In spring of 1944, somebody informed Germans that O. Šimaitė hided twelve year Jewish girl in her flat. O. Šimaitė was arrested and committed to death by the government of German occupants. However, German officers, bribed by the university on finances collected from the employees, changed the capital punishment to the concentration camp. First, she was imprisoned in Pravieniškės, later in Dachau concentration camp. In 1966, she was awarded the title of Righteous among the Nations. She died in 1970. The article describes Ona Šimaitė life, and analyses her epistolary heritage. It notes that the archives do not posses all documents from O. Šimaitė heritage. For example, a lot of information contained in letters hold by a writer Icchok Mer was used by currently famous historian Dov Levin in his doctoral paper. During the interwar and the war years, the most private and intimae letters related Šimaitė with the left-wing poet Kazys Jakubėnas. During the years of naci occupation, Jakubėnas was one of the main helpers of Šimaitė. He survived naci regimen, but died in KGB gulags in 1950.