Seksualinio priekabiavimo diskursas delfi.lt naujienų portale: 2017-2018

LTApibrėžiant seksualinį priekabiavimą dažniausiai remiamasi teisiniu jo reglamentavimu ir teigiama, kad tai yra viena iš diskriminacijos lyties pagrindu formų. Tačiau toks įvardijimas neatskleidžia socialinės, psichologinės, ekonominės ir kt. šio reiškinio pusių. Todėl šiame straipsnyje daug dėmesio skiriama seksualinio priekabiavimo reiškinio analizei, remiantis Lietuvos ir užsienio mokslininkų įžvalgomis nagrinėjamos jo formos, priežastys, pasekmės, pateikiama statistinė informacija. Kadangi mokslinių įžvalgų seksualinio priekabiavimo reprezentavimo žiniasklaidoje tema Lietuvoje nėra, pristatomos užsienio šalių mokslininkų tyrimų įžvalgos, kurios nėra gausios. Šiame straipsnyje pristatomas žvalgomasis seksualinio priekabiavimo reprezentavimo naujienų portale delfi.lt tyrimas, atliktas analizuojant 2017 m. kovo mėn. – 2018 m. kovo mėn. publikacijas. Straipsnio tikslas – išanalizuoti seksuali nio priekabiavimo reprezentavimo delfi.lt naujienų portale ypatumus. Tyrimu nustatyta, jog seksualinio priekabiavimo tema delfi.lt naujienų portale atsiranda tik tam tikrų įvykių kontekste, šiuo atveju #MeToo judėjimo kontekste. Taip pat nustatyta, kad seksualinio priekabiavimo reprezentavimui būdingas informacinis pobūdis, tačiau pasigendama analitinio pobūdžio publikacijų, kurios apimtų platesnį kontekstą nei faktų konstatavimas. Analizuojant publikacijų teminį turinį išryškėjo galimų seksualinio priekabiavimo aukų patirtis bei skaitytojų ir nuomonės formuotojų požiūrio pateikimas, todėl konstatuotina, kad galimų aukų patirtis yra pateikiama kaip individo problema, o ne socialinių, kultūrinių, organizacinių ir kt. veiksnių nulemtas rezultatas. [Iš leidinio]

ENThe definition of sexual harassment is mostly based on its legal regulation and is stated to be one of the forms of discrimination based on sex. However, such designation does not reveal social, psychological, economic, etc. sides of this phenomenon. Therefore, this article pays a lot of attention to the analysis of the phenomenon of sexual harassment, based on the insights of Lithuanian and foreign scientists, examines its forms, causes, consequences, and provides statistical information. As there are no scientific insights into the representation of sexual harassment in the media in Lithuania, research insights from foreign researchers are presented. This article presents an exploratory study of the representation of sexual harassment on the news portal delfi.lt, conducted during the analysis of 2017–2018 publications. The aim of the article is to analyze the peculiarities of the representation of sexual harassment on the delfi.lt news portal. The research found that the topic of sexual harassment appears on the news portal only in the context of certain events, in this case the #metoo movement; there is a lack of analytical publications that would cover a broader context than the statement of facts; the experience of potential victims is presented as an individual problem. [From the publication]

• Antraščių negatyvumo, nuotaikos ir skaitytojų reakcijos konstravimas / Raminta Švėgždaitė. Žurnalistikos tyrimai. 2016, Nr. 11, p. 55-77.
• Baudžiamosios atsakomybės už seksualinį priekabiavimą reglamentavimo Lietuvoje problemos / Paulius Veršekys. Teisė. 2008, t. 68, p. 186-198.
• Emigracijos diskurso rėminimas Lietuvos interneto dienraščiuose / Erika Nabažaitė. Informacijos mokslai. 2017, t. 78, p. 162-173.
• Jaunų suaugusiųjų subjektyviai suvokto seksualinio priekabiavimo patyrimo, atsako į seksualinį priekabiavimą ir seksualinio priekabiavimo pasekmių analizė / Monika Čeponytė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė. Visuomenės sveikata. 2019, Nr. 2 (85), p. 35-45.
• Kaltinamojo fizinio patrauklumo, socioekonominio statuso ir lyties reikšmė seksualinio priekabiavimo situacijos dalyvių elgesio vertinimui / Gabija Petrauskaitė, Ksenija Čunichina. Psichologija. 2019, t. 60, p. 58-71.
• Lietuvos internetinės žiniasklaidos konstruojamo politinio diskurso kaita / Renata Matkevičienė. Informacijos mokslai. 2012, t. 59, p. 73-83.
• Motinystės diskurso paraštėse: bevaikystė 1991–1996 m. Lietuvos moterims skirtuose žurnaluose / Lina Šumskaitė, Gražina Rapolienė. Informacijos mokslai. 2019, t. 86, p. 133-156.
• Neįgaliųjų naratyvinio tapatumo diskursas Lietuvos spaudoje : stereotipizacijos aspektas / Ugnė Žalkauskaitė. Filosofija. Sociologija. 2012, t. 23, Nr. 2, p. 128-135.
• Organizacinės kultūros ir komunikacijos sąsajos lyties aspektu / Lijana Stundžė. Informacijos mokslai. 2010, t. 53, p. 63-85.
• Religinės įvairovės reprezentavimas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje / Milda Ališauskienė, Gintarė Markauskaitė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2014, Nr. 5 (1), p. 65-83.
• Seksistinių nuostatų reikšmė seksualinio priekabiavimo atpažinimui / Monika Čeponytė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė. Informacijos mokslai. 2017, t. 80, p. 61-80.
• Seksualinio priekabiavimo problemos sprendimo galimybės Lietuvoje ir pasaulyje / Monika Čeponytė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė. Visuomenės sveikata. 2018, Nr. 1 (80), p. 29-37.
• Socialiniai rizikos kontūrai žiniasklaidoje: televizijos naujienų pranešimų analizė / Eimantė Zolubienė. Informacijos mokslai. 2014, t. 67 p. 136-156.
• Struktūros ir veikėjo santykis diskurso analizėje / Agnė Girkontaitė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2018, Nr. 1 (42), p. 45-72.
• Vadovo seksualinio priekabiavimo atvejų įtaka organizacijos įvaizdžiui vartotojų požiūriu / Jūratė Kuklytė, Mikas Kaunietis. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2018, 21, p. 71-82.
• Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys / Rūta Marcinkevičienė. Vilnius : Versus aureus, 2008. 303 p.