Šarka lietuvių ir slavų etninėje kultūroje

LTStraipsnyje, remiantis įvairaus pobūdžio etnolingvistine medžiaga, ypač folkloro tekstais, siekiama atskleisti pagrindinius šarkos traktavimo lietuvių ir slavų etninėje kultūroje panašumus ir skirtumus. Nustatyta, kad šis paukštis tiek lietuvių, tiek ir slavų tautinėse tradicijose gali būti vertinamas ambivalentiškai, tačiau dažniau neigiamai. Tai aiškintina paukščio išvaizdos ypatybėmis, ypač jo plunksnų margumu. Šią savybę įvairių tautų etninėje kultūroje įprasta sieti su piktosiomis jėgomis. Kalbos lygmeniu pastebimas šarkos pleputės vaizdinio panašumas: su ją lyginami daug šnekantys žmonės, paprastai moterys. Bendras ir šarkos vagilės motyvas. Šarkos pavadinimas moteriškosios giminės, todėl jai lietuvių ir slavų mitopoetiniuose tekstuose priskiriami valstietės moters socialiniai vaidmenys: marčios, motinos, namų šeimininkės, valgio gamintojos, vaikų globėjos. Dar vienas bendras vaizdinys – šarka burtininkė, gerų arba blogų naujienų nešiotoja, pranašautoja. Su šiomis paukščio funkcijomis sietinas polinkis vaizduotis raganas ar kitus mitinius veikėjus šarkos pavidalu. Iš ryškesnių skirtumų reikėtų nurodyti, kad lietuviams nebūdinga su šiuo paukščiu sieti žmogaus vaisingumo funkciją, o, pavyzdžiui, čekai mano, kad šarkos atnešančios į namus naujagimius. Lietuviams nežinomi ir kai kurie kiti šarkos elgesio bruožai, pavyzdžiui, kūlimo motyvas. Savo ruožtu lietuviai šarkai priskiria batų siuvimą, alaus darymą, žemdirbystę. Pastebėtas ir ryškesnis šarkos vaidmuo rytų slavų pavasario kalendoriniuose papročiuose. Reikšminiai žodžiai: etninė kultūra, tautosaka, frazeologija, etnolingvistika, šarkos vaizdinys, lietuvių kalba. [Iš leidinio]

ENThe article, based on a variety of ethnolinguistic material, especially folklore texts, aims to reveal the main similarities and differences in the interpretation of the image of the magpie in the ethnic culture of Lithuanians and Slavs. This bird in two traditions, in Lithuanian and in Slavonic, is treated ambivalently, more often negatively. This is due to the peculiarities of the bird’s appearance, and in particular the variegation of its plumage. This characteristic feature in the ethnic culture of many peoples is traditionally associated with evil spirits. Too talkative people, most often women, are compared with this bird. Common is the motive of the thief magpie. The name of the bird in all the languages is feminine, therefore, in both Lithuanian and Slavic mythopoetic texts, the social roles of a peasant woman are attributed to it: a daughter-in-law, a mother, a hostess, a cook, a nanny. Another common feature is the image of a magpie as a sorceress, herald of good or evil news and future events. These functions are associated with the tendency to depict witches and other mythical characters in the form of a magpie. The most striking differences in the interpretation of the magpie are the following ones: it is unusual for Lithuanians to associate the idea of procreation with it, and some Slavs (for example, the Czechs) believe that magpies bring children into the house. Lithuanians are also unaware of some features of the “working” behavior of a magpie, for example, the threshing motive. In their turn, Lithuanians attribute such crafts as shoemaking, brewing, and agriculture to magpies. Keywords: ethnic culture, folklore, phraseology, ethnolinguistics, the image of a magpie, Lithuanian language. [From the publication]

• Chtoniškoji lietuvių mitologija / Norbertas Vėlius ; parengė Pranas Vildžiūnas. Vilnius : Aidai, 2011. 653 p.
• "Gužutis vaiką parnešė!" : (nepaprasta žmogaus kilmė frazeologijoje) / Birutė Jasiūnaitė. Baltistica. 2001, t. 36, Nr. 2, p. 277-297.
• Lietuvių velniavardžiai / Birutė Jasiūnaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2018. 311 p.