О понятиях ввозной язык и ньюспикеризм в социолингвистическом контексте Литвы

• Apie įvežtinės kalbos ir newspeakerism’o sąvokas Lietuvos sociolingvistiniame kontekste
• On the concepts of imported language and newspeakerism in the sociolinguistic context of Lithuania

LTŠiame straipsnyje pagrindžiamas tikslingumas vartoti kai kuriuos naujus terminus apibrėžiant dabartinę sociolingvistinę situaciją Lietuvoje, kuriai būdingas specifinis šalies etnolingvistinės panoramos heterogeniškumas, intensyvi migracija ir nevienalytės kalbinės praktikos šalies viduje, kurias sukelia pirmieji du veiksniai. Straipsnio autorės pasiūlytas terminas įvežtinė kalba ir pastaruoju metu Europos sociolingvistikoje įsigalėjęs terminas newspeakerism dar nebuvo vartojami Lietuvos sociolingvistų darbuose. Pirmas terminas atrodo tinkamas imigrantų kalbai, kurią jie ir toliau gana plačiai vartoja priimančiojoje šalyje, įvardyti, o antrasis – sociolingvistiniam tokių imigrantų kategorizavimui. Straipsnyje nagrinėjamos teorinės prielaidos įvesti naujus terminus, tinkamus apibūdinti esamą kalbinę situaciją Lietuvoje ir jos dalyvius. Naudojami statistiniai duomenys, susiję su migracijos procesais Lietuvoje, ir skirtingų metų imigrantų interviu fragmentai. Reikšminiai žodžiai: sociolingvistinė situacija; migracija; imigrantai; rusų kalba; įvežtinė kalba; njuspikeriai. [Iš leidinio]

ENThis article outlines the advantages of introducing some new terms to describe the current sociolinguistic situation in Lithuania. Its essential components are the heterogeneity of the country’s ethno-linguistic landscape, intensive internal and external migration and the different types of language practices within the country, which are the result of the first two factors. The term “imported language” proposed by the author of the article and the term “newspeakerism”, which has recently become established in European sociolinguistics, have not yet been used in the works of Lithuanian sociolinguists. However, these terms can be important for describing the linguistic specifics of some regions of Lithuania. The first term seems appropriate to denote the language of immigrants, which is used relatively widely in the host country, not only in family, but also in the everyday and official communication, and the second – for the sociolinguistic categorization of such immigrants. Most immigrants are residents of post-Soviet countries with native or well-mastered Russian language, therefore, in the article, it is Russian that is defined as an imported language. The paper examines the theoretical prerequisites for the introduction of new terms for a more accurate description of the current linguistic situation in Lithuania and the designation of its participants. Statistical data on migration processes in Lithuania and fragments of interviews with immigrants of chronologically different arrival streams are used. Key words: sociolinguistic situation; migration; immigrants; Russian language; imported language; newspeakers. [From the publication]

• Baltarusiai, rusai ir ukrainiečiai Lietuvoje: nuo imigrantų iki ateities piliečių / Karolis Žibas. Etniškumo studijos. 2012, Nr. 1/2, p. 145-177.
• Miestai ir kalbos. 2, Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013. 284 p., [16] žml. lap.
• Miestai ir kalbos / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 309 p.
• Дискурс иммиграции и перспективы русскоязычия в Литве / Алла Борисовна Лихачева. Slavistica Vilnensis. 2019, 64 (2), p. 128-142.
• Языковая повседневность Вильнюса с позиций аксиологической социолингвистики / А.Б. Лихачева. Acta linguistica petropolitana. 2018, 14, 3, p. 213-232.