LTStraipsnio tikslas yra parodyti 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos tradiciją, jos kūrėjų suformuluotų vertybių puoselėjimą bei šių vertybių įtaką Lenkijos ir Lietuvos santykiams, pateikiama istorinė apybraiža, aprašoma visuomeninė ir politinė padėtis. Pagrindinis dėmesys straipsnyje atkreipiamas į ypač sunkiais Lenkijos ir Lietuvos istorijoje laikais įkvėpimu tapusį 1791 m. Vyriausybės Akto etosą, vėliau pasireiškusį formuojant demokratinio valstybingumo pagrindus. Šis Vyriausybės Aktas taip pat turėjo reikšmingos įtakos abiejų valstybių padėčiai ir jų funkcionavimui, paremtais teisės pagrindais, Europos saugumo sistemoje. Lietuvos ir Lenkijos tautinių mažumų teisių apsaugos normatyvinėje plotmėje yra pastebimi skirtumai. Pradedant 1989 m. ir iki pat įstojimo į Europos Sąjungą Lenkijos etninė politika buvo priklausoma nuo tarptautinių įsipareigojimų ir veiksmų, su-sijusių su Europos integracijos procesu, o Lietuvos etninei politikai reikšmingą įtaką turėję jos politinių elitų interesai. Nuo XX a. devintojo dešimtmečio pradžios Lietuvos valdžia realizuoja integracijos, netgi tautinių mažumų asimiliacijos politiką, ypač lenkų mažumos Lietuvoje atžvilgiu. Taip pat esminis klausimas yra Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo stiprinimas įvairiose, tiek politinio, tiek visuomeninio gyvenimo srityse. Raktažodžiai: konstitucija, Lietuvos ir Lenkijos santykiai, tautinės ir etninės mažumos. [Iš leidinio]
ENThe aim of the article is to point to the tradition of the Constitution of 3 May 1791, nurturing the values developed by the creators and their impact on Polish-Lithuanian relations. The historical outline and the socio-political situation are presented. The main point of consideration is the ethos of the Government Act, which became an inspiration, especially in the difficult history of Polish and Lithuania, and especially in building the foundations of the future democratic statehood. In addition, it had a significant impact on the position and functioning of both countries in the European security system, also based on legal bases. There are visible differences in the normative dimension of the protection of the rights of national minorities in Poland and Lithuania. The ethnic policy of the Polish, from 1989 until the country's accession to the European Union, was dependent on international obligations and activities related to the process of European integration. On the other hand, Lithuania’s ethnic politics is significantly influenced by the interests of the local political elite. Since the beginning of the 90s, the authorities have been implementing a policy of integration or even assimilation of national minorities, that applies especially to the Polish minority in Lithuania. An important issue is also the strengthening of cooperation between Poland and Lithuania in various spheres of life, both political and social. Keywords: constitution, Polish-Lithuanian relations, national and ethnic minorities. [From the publication]