Socialiniai tyrimai apie elektroninius nusikaltimus: globali paradigmų takoskyra bei jos raiška Lietuvoje

LTStraipsnio tikslas – nustatyti, kokiomis pagrindinėmis teorinėmis ir metodologinėmis pozicijomis remiasi tyrėjai, atlikdami socialinius tyrimus apie elektroninius nusikaltimus. Temos aktualumą lemia tai, kad dauguma šios srities apžvalgų apsiriboja vienos arba kelių siauresnių teorinių prieigų pristatymu, todėl trūksta sisteminės viso tyrimų lauko analizės. Nustatyta, kad dvi pagrindinės paradigmos elektroninių nusikaltimų tyrimuose – neopozityvistinė, kuri telkia dėmesį į individualius veiksnius ir remiasi kiekybine metodologija, bei kritinė-kultūrinė, kuri telkia dėmesį į platesnius socialinius veiksnius ir teikia pirmenybę kokybinės metodologijos taikymui tyrimuose. Lietuvoje tyrimai apie elektroninius nusikaltimus kaip socialines praktikas atliekami retai ir fragmentiškai, jie kol kas nepateikia išsamesnių teorinių debatų ir metodologinės įvairovės. [Iš leidinio]

ENThis paper analyses key differences between two paradigms dominant in social research on online crime: the more prevalent neopositivist paradigm and the more recent critical–cultural paradigm. Based on an extensive analysis of up-to-date literature, the key paradigmatic oppositions in online crime research encompass: 1) in neopositivism, the conceptual separation of technological and social practices, the reliance on rational choice approaches in theory, especially routine activity theory, and the tendency towards quantitative research methods; 2) in the critical–cultural paradigm, a complex and context-dependent approach to the technosocial as a continuum, theoretical roots in critical theory, cultural criminology, actor-network theory, and feminist theory, and the emphasis on qualitative methods. The field of online crime research in Lithuania is dominated by legal studies, while social research is rare and fragmented. The existing social research of online crime in Lithuania lacks a solid theoretical basis in either paradigm. Methodologically, there are examples of both quantitative (surveys, analysis of registered crime statistics) and qualitative studies (interviews, discussion groups, content analysis). However, most of the studies are small-scale and their scarcity makes it nearly impossible to evaluate the strengths, weaknesses, and complimentary potential of each approach in the specific national and regional context. [From the publication]

• Adoption of MIMIC model for estimation of digital shadow economy / Ligita Gasparėnienė, Rita Remeikienė, Romualdas Ginevičius, Martin Schieg. Technological and economic development of economy. 2018, t. 24, Nr. 4, p. 1453-1465.
• A Model for the national cyber security strategy. The Lithuanian case / Darius Štitilis, Paulius Pakutinskas, Marius Laurinaitis, Inga Malinauskaitė-van de Castel. Journal of security and sustainability issues. 2017, Vol. 6 (3), p. 357-372.
• Baudžiamoji atsakomybė už asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimus Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos teismų praktikos kontekste / Liudvika Meškauskaitė, Mindaugas Lankauskas. Teisės problemos. 2016, Nr. 1 (91), p. 52-80.
• Cyber security issues: problematic aspects of hacking / Renata Marcinauskaitė, Indrė Pukanasytė, Jolita Šukytė. Journal of security and sustainability issues. 2018, Vol. 8 (3), p. 331-343.
• Dynamics of crimes against the security of electronic data and information systems, and its influence on the development of electronic business in Lithuania / Tatjana Bilevičienė, Eglė Bilevičiūtė. Jurisprudencija. 2011, Nr. 18 (2), p. 689-702.
• Duomenų subjekto teisės virtualiuose socialiniuose tinkluose : disertacija / Inga Malinauskaitė-van de Castel. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2017. 181 p.
• Ekonominių ekspertinių tyrimų galimybės tiriant ūkines ir finansines nusikalstamas veikas / Marius Barkauskas, Audrona Spiečiūtė, Gabrielė Juodkaitė-Granskienė. Baudžiamoji justicija ir verslas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. P. 311-337.
• Elektroninių patyčių paplitimas tarp Klaipėdos apskrities vyresniųjų klasių moksleivių / Rasa Pilkauskaitė Valickienė, Saulė Raižienė, Rita Žukauskienė. Socialinis darbas. 2009, t. 8, Nr. 2, p. 114-121.
• Elektroninių patyčių tarp 5-12 klasių mokinių prevencijos gairės mokykloje : mokinių ir pedagogų požiūris / Džiuginta Valeckienė. Tiltai. 2011, Nr. 3 (56), p. 345-356.
• Elektroninių pinigų teisinis reguliavimas : disertacija / Marius Laurinaitis. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2015. 139 p.
• Etninis nepakantumas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje : komentarai internete / Lina Auškalnienė. Etniškumo studijos. 2006, Nr.1, p. 45-58.
• Europos Sąjungos kibernetinio saugumo terminai su dėmeniu kibernetinis, (-ė): reikšmės, kilmė, sinonimija ir variantai / Robertas Stunžinas. Terminologija. 2017, 24, p. 145-163.
• Industry 4.0 and national security: the phenomenon of disruptive technology / Tadas Limba, Andrius Stankevičius, Antanas Andrulevičius. Entrepreneurship and sustainability issues. 2019, Vol. 6 (3), p. 1528-1535.
• Informacinės technologijos ir žmogaus teisės : galimybės ir grėsmės / Marija Prokopčik. Informacijos mokslai. 2004, t. 30, p. 14-28.
• Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų tyrimai:metodologiniai aspektai / Mindaugas Kiškis, Mindaugas Krikščionaitis. Teisė. 2008, t. 68, p. 37-50.
• Interneto vartojimo grėsmių suvokimas ir patirtis : moksleivių viktimizacijos prielaidos / Jonas Ruškus, Dainius Žvirdauskas, Viktorija Kačenauskaitė. Socialinis darbas. 2010, t. 9, Nr. 2, p. 70-77.
• Kriminologiniai kompiuterizacijos aspektai / Saulius Starkus. Jurisprudencija. 2001, Nr. 20 (12), p. 85-92.
• Level and sectors of digital shadow economy: the case of Lithuania / Ligita Gasparėnienė, Rita Remeikienė, Alius Sadeckas, Romualdas Ginevičius. Entrepreneurship and sustainability issues. 2016, Vol. 4 (2), p. 183-197.
• Naudojimasis internetu, internetiniais socialiniais tinklais ir galimai patiriamos grėsmės: mokinių nuomonė / Gintautė Žibėnienė, Dovilė Brasienė. Socialinės technologijos. 2013, Nr. 3 (1), p. 53-67.
• Neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos kriminalizavimo ypatumai ir kvalifikavimo problemos / Renata Marcinauskaitė. Baudžiamoji justicija ir verslas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. P. 273-290.
• Nusikaltimai elektroninėje erdvėje : kriminologinės sampratos dilemos / Vaidas Kalpokas. Teisės problemos. 2009, Nr. 1 (63), p. 75-87.
• Paauglių rizikingo elgesio internete veiksniai / Rasa Jokubaitė. Tiltai. 2014, Nr. 1 (66), p. 1-12.
• Patyčios elektroninėje erdvėje: jaunesniojo amžiaus paauglių patirtis / Reda Gedutienė, Roma Šimulionienė, Ramutė Čepienė, Mindaugas Rugevičius. Tiltai. 2012, Nr. 1 (58), p. 133-148.
• Peculiarities of cyber security management in the process of internet voting implementation / Tadas Limba, Konstantin Agafonov, Linas Paukštė, Martynas Damkus, Tomas Plėta. Entrepreneurship and sustainability issues. 2017, Vol. 5 (2), p. 368-402.
• Rizika socialiniuose tinkluose : būsimųjų teisėsaugos pareigūnų informuotumas / Edita Butrimė, Vaiva Zuzevičiūtė. Informacijos mokslai. 2017, t. 79, p. 7-16.
• Saugumo rizikos valdymas internetinėje bankininkystėje / Jonas Čepinskis, Jolita Rakevičienė, Dalia Rudytė. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2004, Nr. 31, p. 31-41.
• Skaitmeninės erdvės reguliavimas ir kontrolė : saugumo aspektai / Vaidas Kalpokas. Teisės problemos. 2010, Nr. 4 (70), p. 133-157.
• Teisės į privatų gyvenimą pažeidimas anoniminiais komentarais: interneto tinklalapių valdytojų civilinės atsakomybės taikymą pateisinantys kriterijai : disertacija / Jūratė Šidlauskienė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019. 416 p.