The Economic security of small and medium-size Lithuanian companies in the context of the Covid-19 pandemic

LTLietuvoje 2021 m., nors šalį veikė pandemija, veikė 816 ūkio subjektų daugiau (neįskaitant ekonomine veikla užsiimančių fizinių asmenų) nei 2020 m. Pagal ūkio sektorius daugiausia ūkio subjektų veikė paslaugų sektoriuje, pramonėje, statyboje ir žemės ūkyje. Didžioji jų dalis – tai mažos įmonės, kuriose dirbo 0–4 ar 5–9 darbuotojai. Per metus (nuo 2020 m. iki 2021 m.) veikiančių įmonių skaičius paaugo 0,8 proc., tuo tarpu 2019–2020 m. laikotarpiu šis skaičius siekė 2,18 proc. Didžiausią teigiamą įtaką pastarųjų metų augimui darė smulkiausių įmonių, turinčių 0–4 darbuotojus, skaičiaus augimas, tuo tarpu neigiamą poveikį darė gerokai sumažėjęs 5–9 darbuotojus turinčių įmonių skaičius. COVID-19 pandemijos kontekste juridinių asmenų steigimas toliau augo. Per 2020 m. smulkių ir vidutinių įmonių (nefinansinių įmonių be fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą) skaičius padidėjo 6 proc. Per tą patį laikotarpį išregistruota gerokai mažiau – 27 proc. įmonių. Siekiant užtikrinti įmonių ekonominį saugumą, reikėtų didinti įmonės veiklos efektyvumą, tai lemtų naujų darbo vietų kūrimą, aukštesnį užimtumo ir gyventojų gyvenimo lygį, šalies ekonomikos augimą, geresnę visuomenės apsaugą nuo socialinių ir ekonominių grėsmių. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: COVID-19 poveikis, ekonominis saugumas. [Iš leidinio]

ENCOVID-19 pandemija lėmė nemažai pokyčių kiekvienos šalies ekonomikai. Nuolat augantis ligos atvejų skaičius, įrangos ir atsargų trūkumas, gamybos bei paslaugų tiekimo sutrikimai skatino imtis griežtų priemonių, siekiant stabdyti viruso plitimą. Pandemija paveikė ne tik sveikatos sistemą, bet ir regionų stabilumą, socialinį bei ekonominį gyvenimą, turėjo ir politinių bei saugumo padarinių, sutrikdė švietimo procesus, mobilumą, turizmą ir laisvalaikį. Formavosi nauji vartotojų elgsenos ir vartojimo modeliai. Neregėtai maža arba stulbinančiai didelė, atsižvelgiant į kategoriją, paklausa, iškreiptos tiekimo grandinės, pasikeitusi darbo forma, socialinis atsiribojimas, visi šie pokyčiai, įskaitant draudimus ir suvaržymus, buvo varomieji veiksniai, privertę įmones peržiūrėti savo organizacijų strategijas. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – išanalizuoti, kaip COVID-19 pandemija paveikė Lietuvos įmonių, kurios yra pagrindinė ekonomikos varomoji jėga, ekonominį saugumą. Ši problema yra svarbi ir prioritetinė kiekvienos valstybės veikloje. Kokį poveikį pandemija turėjo Lietuvos ekonomikai ir organizacijų verslo dinamikai, be to, aptartos pagrindinės pandemijos poveikio švelninimo priemonės. Taikant turinio analizės bei stebėjimo tyrimo metodus, remiantis moksline literatūra ir statistiniais duomenimis, atlikta lyginamoji analizė, vertinant COVID-19 pandemijos poveikį Lietuvos organizacijoms.Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad Europos Sąjungos kontekste Lietuva būtų mažiausiai pandemijos paveikta šalis. Nors 2021 m. pradžioje buvo daug neapibrėžtumo dėl tolesnės pandemijos eigos bei jos valdymo, ekonomika augo sparčiau nei tikėtasi: didėjo pramonės produkcijos apimtys, augo mažmeninė ir tarptautinė prekyba, nepaisant pandemijos masto, išsilaikė apdirbamosios gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriai. Labiausiai pandemijos įtaka buvo juntama paslaugų sektoriuje: apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, meno, pramogų ir poilsio organizavimo, aptarnavimo bei administracinė veiklos. Pandemija turėjo nemažai įtakos ir veikiančių įmonių veiklos stabilumui. Karantino paskelbimas, organizacijų veiklų stabdymas ar apribojimas turėjo įtakos įmonių pajamoms, pelnui, veiklos tęstinumui.The Covid-19 pandemic brought changes to every country’s economy. The increasing number of cases, the lack of equipment and supplies, and the disruption of production and services, led to strong measures to stop the spread of the virus. The pandemic also had a significant impact on the stability of existing businesses. The announcement of lockdown and the resulting restrictions influenced consumer behaviour, and companies have had to adapt quickly to current changes in order to maintain economic security. The suspension or restriction of activities affected the income, profits and business continuity of companies. The main purpose of this article is to analyse how the Covid-19 pandemic affected the economic security of small and medium-size Lithuanian companies. What impact did the pandemic have on the Lithuanian economy and the business dynamics of organisations? Using research methods, scientific literature and statistical data, a comparative analysis was performed to assess the impact of the Covid-19 pandemic on Lithuanian organisations. Based on the results, Lithuania was the least affected by the pandemic in the context of the European Union. However, there was a lot of uncertainty at the beginning of 2021; but the economy grew faster than expected. The volume of industrial production increased, retail and international trade grew. Despite the pandemic, growth was maintained in the manufacturing, wholesale and retail sectors. The impact of the pandemic was felt most in the services sector: accommodation and food service activities, the arts, entertainment and recreation, service and administrative activities. KEY WORDS: Covid-19 impact, economic security. [From the publication]

• Ekonominio saugumo samprata ir politikos principai Lietuvoje / Remigijus Šimašius, Ramūnas Vilpišauskas. Lietuvos metinė strateginė apžvalga. 2006, t. 4, p. 251-267.
• Social-economic effects of the COVID-19 pandemic in Lithuania / Miglė Černikovaitė, Žaneta Karazijienė. SHS web of conferences. 2021, 92, 1 pdf (10 p.).