The socio-economic preconditions for the emergence of the innovative city.

LTStraipsnio tikslas - išskirti pagrindinius socialinius ir ekonominius veiksnius, sąlygojančius besimokančio miesto plėtrą, apibrėžti juos iliustruojančius rodiklius ir jų pagrindu įvertinti tris Lietuvos miestus (Kauną, Uteną ir Šiaulius). Atlikta įvairių pasaulio miestų, sėkmingai vykdžiusių inovacines veiklas skirtingais istorijos laikotarpiais skirtinguose kultūriniuose ir instituciniuose kontekstuose, analizė leido išskirti tokius pagrindinius socialinius-ekonominius veiksnius: susiklosčiusi vidurinė klasė; egalitariška visuomenės struktūra, įgalinanti pasiekimą; veikiantys rinkos mechanizmai ir inovatyvios privačios įmonės; įmonių ryšiai su veikiančiomis švietimo institucijomis; inovacijų finansavimas; technologijų ir IT sektoriaus skvarba. Atlikta veiksnių analizė leido suformuoti konceptualų besimokantį miestą formuojančių veiksnių modelį, kurį sudaro keturios pagrindinės sudedamosios: inovacijų kultūra, ekonominiai veikėjų interesai, socialiniai veikėjų interesai ir technologinė infrastruktūra. Analizė, atlikta trijuose Lietuvos miestuose - Kaune, Utenoje, Šiauliuose - leidžia teigti, kad juose egzistuoja bazinės socialinės-ekonominės sąlygos vystymuisi į besimokantį miestą. Ypač tai konstatuotina Kauno, pradėjusio įgyvendinti besimokančio miesto iniciatyvą, atveju. Vis dėlto visi analizuoti Lietuvos miestai susiduria su pasitikėjimo ir bendradarbiavimo tarp skirtingų veikėjų kultūros trūkumu. Inovacijų ir mokymosi procesą regionų veikėjai suvokia kaip visų pirma koordinuojamą „iš viršaus”, o ne savo pačių atsakomybę. Esminis iššūkis, su kuriuo susiduria savivaldos institucijos - socialinio kapitalo ir mokymosi partnerystėje tinklų skatinimas regionuose.

ENIn the time of knowledge economy, the regional innovation systems (RIS) and learning regions/cities are becoming an attractive means of regional development. The process of innovations is increasingly dependent upon the functioning networks of culturally and institutionally embedded actors (enterprises, public institutions, citizens), their physical and social proximity in the region. The paper seeks to disentangle the main social-economic factors that underlie the emergence of innovative cities. The analysis of various cities in their different historical, cultural and institutional contexts allowed to distinguish such factors as the presence of the middle class, egalitarian social structure, functioning market mechanisms and innovative private enterprises, links with education institutions, financing of innovation and IT penetration. It is possible to claim that three cities in Lithuania covered by our analysis (Kaunas, Utena, Šiauliai) possess the basic preconditions for developing into the learning cities (especially true in the case of Kaunas). However, they still fall short in the fundamental qualitative factors, such as low level of inter-actor trust and cooperation that coincide with low levels of innovative activities. The challenge to the municipal government is first of all to promote the social capital in the region by showing political commitment to the learning city initiative and supporting the emerging partnership networks. [From the publication]

• Ekonomika / Economics
• Vadyba / Management