Active learning methods in developing children’s language skills at pre-school age: teachers’ attitudes

LTKalba yra svarbi komunikacijos ir mąstymo priemonė. Tad viskas, kas vyksta su vaiko kalba iki jam pradedant lankyti mokyklą, yra svarbu. Mokslinių tyrimų logika leidžia teigti, kad vaikai, kurių kalbiniai gebėjimai yra geri, geba suprasti, apibendrinti informaciją, suformuluoti išvadas; reflektuoti užduoties atlikimą; paaiškinti savo kūrybines idėjas; sėkmingai bendrauti ir kt. Tobulindami vaikų sakytinės kalbos gebėjimus ikimokykliniame amžiuje, mokytojai: inicijuoja kalbinius žaidimus; skatina vaikus pamėgdžioti gyvūnų ir aplinkos garsus; skaito vaikams literatūros kūrinius; ragina pratęsti, papildyti žinomas istorijas; taiko dialoginio skaitymo metodą; kuria inscenizacijas; inicijuoja artikuliacinę mankštą; skatina tyrinėti žodynus, kalendorius ir kt. Aktyviųjų mokymosi metodų taikymo svarba akcentuojama šiuose dokumentuose: „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše“ (2014); „Valstybinėje švietimo 2013–2022 m. strategijoje“ (2014); „Geros mokyklos koncepcijoje“ (2015); „Ikimokyklinio ugdymo metodinėse rekomendacijose“ (2015). Juose pažymima, kad ugdymo įstaigoje vaikui turi būti sudarytos sąlygos aktyviai veikti, bandyti, tyrinėti, eksperimentuoti, fantazuoti, stebėti savo veiksmų pasekmes, diskutuoti, mokytis spręsti problemas ir kt. Šiame straipsnyje keliamas probleminis klausimas, kokios yra aktyviųjų mokymo(si) metodų taikymo galimybės ugdant vaikų kalbinius gebėjimus ikimokykliniame amžiuje mokytojų požiūriu? Tyrimo objektas – mokytojų požiūris dėl aktyviųjų mokymosi metodų taikymo galimybių ugdant vaikų kalbinius gebėjimus. Tyrimo tikslas: atskleisti mokytojų požiūrį dėl aktyviųjų mokymosi metodų taikymo galimybių ugdant vaikų kalbinius gebėjimus ikimokykliniame amžiuje.Siekiant atskleisti ikimokyklinio ugdymo mokytojų (toliau tekste – IUM) požiūrį dėl aktyviųjų mokymosi metodų (toliau tekste – AMM) taikymo galimybių ugdant vaikų kalbinius gebėjimus ikimokykliniame amžiuje, pasirinktas interviu metodas. Atliekant tyrimą rinkta, analizuota, sisteminta mokslinėje literatūroje ir dokumentuose pateikta informacija, atliktų mokslinių tyrimų duomenys ir rezultatai; pasirinkta tyrimo strategija, kuriamas tyrimo dizainas; parengiama tyrimo metodika; atliekamas iš dalies struktūruotas interviu; analizuojami, apibendrinami duomenys, rengiama tyrimo ataskaita. Kokybiniam tyrimui pagrįsti remtasi interpretacine paradigma (Cohen, Manion, Morrison 2007) ir konstruktyvistine prieiga (Berger, Luckamann, 1999). Jos pritaikytos, siekiant pateikti interpretacinį, visuminį analizuojamos situacijos vaizdą, joje dalyvavusių asmenų „išgyventą patirtį“ ir iš situacijų analizės kylantį paaiškinimą. Atsižvelgiant į darbo tikslą, tyrimui atrinkti individai, apie tiriamą dalyką galintys suteikti prasmingos informacijos. Šiuo atveju tai IUM, taikantys AMM, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus. Tyrimo radiniai išryškino, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbinių gebėjimų ugdymas, taikant AMM, yra vaikų sakytinės ir rašytinės kalbos gebėjimų ugdymas, naudojant praktines užduotis, taikant šiuolaikiškus ugdymo(si) būdus, metodus, kurie skatina vaikų aktyvumą, sužadina norą mokytis, ieškoti atsakymų į klausimus. Tyrimo metu nustatyta, kad IUM, ugdydami vaikų kalbinius gebėjimus, taiko AMM: inicijuoja kalbinius žaidimus, kūrybinę veiklą, skatina dialoginę, monologinę kalbą, veiklą su informacinėmis technologijomis, įtraukia vaikus į projektus, vykdo ugdomąją veiklą netradicinėje aplinkoje ir kt.Interviu išryškino sunkumus, su kuriais IUM susiduria ugdydami vaikų sakytinės ir rašytinės kalbos gebėjimus, taikant AMM: ikimokyklinio ugdymo grupėse yra didelis vaikų skaičius; grupes lanko skirtingo amžiaus ir skirtingų gebėjimų vaikai; vaikams sunku sukaupti, išlaikyti dėmesį; ikimokyklinio ugdymo įstaigoms trūksta lėšų kalbinio ugdymo(si) priemonėms; mokytojai neišnaudoja informacinių technologijų galimybių ir kt. IUM minėtus sunkumus stengiasi spręsti tobulindami ugdymo(si) aplinką; perimdami užsienio pedagogų gerąją patirtį; bendradarbiaudami su savo ugdytinių tėvais, specialistais; skirstydami vaikus į heterogenines grupes ir kt. Mokytojų požiūriu, vaikai, kurių IUM taiko AMM, turi šias kalbinio ugdymo(si) galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigoje: kūrybiškai mąstyti; patirti ugdymo(si) džiaugsmą; prisiimti atsakomybę; tyrinėti, spręsti problemas; dirbti porose, grupėse; išmokti pasitikėti savimi; naudoti medijas, ugdytis atsakingus medijų naudojimo įpročius ir kt. IUM teigimu, vaikų kalbinio ugdymo(si), taikant AMM, galimybės labai priklauso nuo mokytojo kompetencijų, kūrybiškumo. Todėl mokytojai nuolat tyrinėja AMM, ugdant vaikų kalbinius gebėjimus, taikymo galimybes, kelia kvalifikaciją dalyvaudami įvairiuose mokymuose, seminaruose, konferencijose, dalydamiesi gerąja pedagoginio darbo patirtimi su kolegomis; ieškodami informacijos internete, literatūroje ir kt. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: aktyvieji mokymosi metodai, kalbiniai gebėjimai, ikimokyklinis amžius. [Iš leidinio]

ENStrategic documents (Description of Pre-school Children’s Achievements, 2014; State Strategy for Education in 2013–2022, 2014; Concept of Good School, 2015; Methodological Recommendations for Pre-school Education, 2015; etc) state the need to create conditions for children to actively work, investigate, create, discuss, and learn to solve problems, etc. This changes the classic approach to the quality and outcomes of pre-school education. The article analyses teachers’ attitudes towards the possibilities for applying active learning methods in developing children’s language skills at pre-school age. The findings of the qualitative research have revealed that pre-school teachers look for the most effective, child-friendly education methods and tools in order to ensure the success of children’s language education and their optimal achievements according to the children’s abilities. From a teacher’s point of view, pre-school children whose teachers apply active learning methods have the following opportunities for language education: to think creatively, experience the joy of education, take responsibility, investigate and solve problems, work in pairs and/or groups, learn to believe in themselves, use media, develop responsible media usage habits, etc. The findings of the research reveal that children’s language education possibilities using active learning methods are highly dependent on the teacher’s competencies, creativity and willingness to work in a different, non-traditional way. KEY WORDS: active learning methods, language skills, teacher, pre-school age. [From the publication]

• Developing language skills in pre-school children with special educational needs in the course of inclusive education / Rasa Braslauskienė, Erika Turauskienė. Regional formation and development studies. 2021, Nr. 2 (34), p. 26-39.
• Pedagogo bendradarbiavimo su tėvais galimybės ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų komunikavimo kompetenciją darželyje: tėvų nuomonė / Erika Turauskienė. Gerovės visuomenės kūrimo iššūkiai Lietuvoje ir pasaulyje : tarptautinės studentų mokslinės konferencijos pranešimų medžiaga, Klaipėda 2019 m. balandžio 26 d. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2019. P. 28-34.
• Priešmokyklinės grupės vaikų skaitymo gebėjimų ugdymas / Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, Kristina Vozbinaitė. Žvirblių takas. 2016, Nr. 4, p. 44-51.
• Studentų, patekusių į negalios situaciją, įgalinimas dalyvauti aukštojo mokslo tarptautinėse veiklose : disertacija / Regina Karvelienė. Šiauliai : Šiaulių universitetas, 2019. 157 p.
• The Potential of digital tools for developing pre-school children's language skills: teachers' experiences / Rasa Braslauskienė, Erika Turauskienė, Reda Jacynė. Regional formation and development studies. 2024, Nr. 2 (43), p. 5-16.