Hierarchy-Market-Network: the patterns of emerging economic governance system in an EU pre-accession country

LTŠis straipsnis siekia apibrėžti per pastarąjį dešimtmetį ES šalyse kandidatėse ir konkrečiai Lietuvoje besiklostančias ekonominio valdymo (angl. Economic governance) formas. Laikomasi metodologinės nuostatos, kad susiklosčiusi institucinė aplinka tiesiogiai įtakoja nacionalinius konkurencinius pranšumus bei jų pobūdį. Situacija ES šalyse kandidatėse iš esmės vertinama žvelgiant iš trijų pagrindinių ekonominės veiklos koordinavimo formų perspektyvos – hierarchinės rinkos ir tinklinės sistemos. Nustatyta, kad nors daugeliu atvejų išorės (globalizacijos, Europos integracijos, tarptautinių finansinių institucijų poveikis) pereinamojo ekonomikos laikotarpio valstybei pasireiškė rinkos mechanizmų stiprinimu, tiek Lietuvos, tiek kitų ES šalių kandidačių ekonominio valdymo sistemos nėra pakankamai išplėtotos ir todėl negali būti vienareikšmiai apibrėžtos. Nustatyti kiek gana ryškūs hierarchinės sistemos rudimentai, tiek rinkos sistemos apraiškos, tiek tinklinės sistemos užuomazgos. Apie pastarąją šnekėti kol kas sudėtingiausia dėl jos kompleksinės sandaros ir neformalių konvencijų pagrindu veikiančių vidaus ryšių. Būtent šie ryšiai sąlygoja kolektyvinio mokymosi ekonominėje sistemoje efektyvumą, tačiau jie negali susiformuoti per trumpą laikotarpį. Todėl vienas pagrindinių tiek nacionalinės, tiek ES konkurencingumo politikos iššūkių – pasirinkti tinkamus instrumentus, paremiančius ir skatinančius kolektyvinio mokymosi/nepertraukiamų inovacijų procesus. Tradicinės – reguliacinės ir dereguliacinės priemonės šiam tikslui nėra adekvačios.Reikšminiai žodžiai: Hierarchija; Rinka; Tinklai; Ekonominis valdymas; Hierarchy; Market; Networks; Economic governance.

ENThis article seeks to define the economic governance system developing in the EU pre-accession countries and specifically in Lithuania within the last decade. A methodological attitude is being followed that the emerging institutional environment directly influences national competitive advantages and their nature. The situation in the EU pre-accession countries essentially is evaluated from a perspective of three principal economic performance coordination forms - hierarchical market and network system. It is established that although in most cases the outside influence (globalization, European integration, and international financial institutions) manifested in the country of transitional economics period as strengthening of market mechanisms, the economic governance system of both Lithuania and other EU pre-accession countries is not sufficiently developed and thus may not be defined unambiguously. Rather strong rudiments of hierarchical system are established, i.e. both the manifestation of the market system and rudiments of the network system. It is the most complicated to discuss the latter one due to its complex composition and internal links operating on the grounds of non-formal conventions. Exactly, these links determine the efficacy of collective learning in an economic system; however, they may not transform within a short period. Thus, one of the principal challenges both of the national and EU competitiveness policy is to choose the suitable instruments supporting and stimulating the processes of collective learning/continuous innovations. Traditional - regulation and deregulation measures for this purpose are not adequate.