LT[...] Remiantis teorinėmis įžvalgomis, atliktas studentų nuomonių dėl tarpkultūrio bendravimo naudingumo tyrimas. Siekta išanalizuoti studentų požiūrį ne tik į tarpkultūrio bendravimo kompetencijos naudą, bet ir šio bendravimo išnaudojimo galimybes. Tyrimas baigtas 2020 m. kovo–balandžio mėn. Tyrimo imtis – dviejų Klaipėdos (Lietuvos) aukštųjų mokyklų pirmųjų ir antrųjų studijų metų studentai (n = 176 studentai), studijuojantys pagal Verslo vadybos (75 studentai), Ekonomikos (56 studentai) ir Viešojo administravimo (45 studentai) studijų programas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad, studentų nuomone, tarpkultūrė komunikacija naudinga stiprinant savigarbą ir pasitikėjimą, ugdant naujas kompetencijas, studijuojant užsienyje bei valdant karjerą versle. Dauguma respondentų (vidutiniškai 4,57) įžvelgia tarpkultūrio bendravimo naudą, susijusią su būsimomis įsidarbinimo galimybėmis. Jie supranta tokio bendravimo svarbą pasauliniam verslui ir savo būsimos karjeros perspektyvas sieja su tarpkultūriu bendravimu. Respondentai tarpkultūrio bendravimo teikiamą naudą ir praktikavimo galimybes mato šiose srityse: asmenybės ugdymas, tiksliau, saviugda (vidurkis – 4,04), studentų pasaulėžiūros plėtra (vidurkis – 3,6), naujų įgūdžių (bendravimo) ugdymas (vidurkis – 3,55), tarpkultūris sąmoningumas (vidurkis – 2,91). Studentai mano, kad tarpkultūrė komunikacija naudinga švietimui (savišvietai): studijoms užsienyje (vidurkis – 3,99), akademinės patirties įgijimui (vidurkis – 3,58), stažuotėms / praktikai (vidurkis – 3,76) ir dalyvavimui konferencijose / švietimo renginiuose (vidurkis – 2,4). Taigi studentai supranta tarpkultūrio bendravimo naudą ir reikšmę savo studijoms gimtoje šalyje bei užsienyje. Manoma, kad jie siekia įvairiapusių mokslo žinių, įgyti patirties ir / ar atlikti praktiką vietos ar užsienio įmonėse.Paskutinė studentų nurodyta tarpkultūrio bendravimo naudojimo sritis susijusi su keliavimu. Populiariausi pasirinkimai: bendravimas su draugais užsienyje (vidurkis – 2,83), migracija (vidurkis – 2,72), keliavimas dėl asmeninių santykių (vidurkis – 2,69). Daugelis atsakymų susiję ne tik su draugų lankymu, bet ir su migracija. Pastaroji problema aktuali Lietuvos jaunimui, svarstančiam apie geresnes įsidarbinimo ar gyvenimo galimybes ateityje, po studijų. Studentų nuomonės atskleidė, kad tarpkultūris bendravimas yra naudingas, tad jį būtina nuolat puoselėti būsimame profesiniame ir asmeniniame gyvenime. Apibendrinant galima teigti, kad studentai žino ir aiškiai supranta konkretaus bendravimo būdo – tarpkultūrio bendravimo – teikiamas galimybes. Taip bendraujant informacija gali būti teikiama be jokių apribojimų ir kliūčių tarptautinėje švietimo bei profesinėje aplinkoje. Tarpkultūrė komunikacija leidžia studentams geriau pasirengti savo būsimai profesinei karjerai arba tęsti studijas užsienyje. Studentai, kaip būsimi specialistai, pripažįsta būtinybę gerinti, plėtoti ir praktikuoti tarpkultūrį bendravimą, jei nori profesionaliau prisistatyti ir būti įdarbinti kaip kultūriškai kompetentingi specialistai. Kitaip tariant, studentai turi būti tikri dėl savo pasirengimo būsimai profesinei veiklai, jie turi gebėti atsiverti, kartu „atverti visas duris“. Tarpkultūrė komunikacija lemia sveiką konkurencingumą darbo rinkoje ir užtikrina profesinės karjeros valdymo sėkmę. Šis bendravimo būdas pagerina savirealizaciją vietos ar tarptautinėje darbo rinkoje ir sudaro daugiau galimybių įsidarbinti. Šiandien darbdaviai linkę rinktis daugiau kompetencijų, tokių kaip gebėjimas kalbėti užsienio kalba (kalbomis), kultūrinis sąmoningumas ir lankstumas, turinčius kandidatus. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: bendravimas, tarpkultūris bendravimas, kompetencijos, karjera. [Iš leidinio]
ENThe current tendencies in global society are clear: the internationalisation of studies in HEIs, the expansion of the labour market, foreign employees with a different cultural background in almost all organisations, etc. A successful professional life depends on the readiness of people to be open to global changes and innovation. Intercultural communication may lead to openness and a better preparation for a future career. This form of communication strengthens a positive attitude towards new trends in the labour market, global business, immigrants and foreigners. In addition, intercultural communication can be used to promote the local culture to others, and to become familiar with remote cultures. This article reveals the importance of intercultural communication for careers, and presents students’ perspectives. According to the results of the survey, intercultural communication is beneficial for personal development: it strengthens qualities such as self-esteem and confidence, and can form new abilities such as critical thinking, problem solving and teamwork. This type of communication provides students with more opportunities to study abroad, and ensures a competitive advantage in business. As students noted, intercultural communication should be practised constantly, and its beneficial aspects have a positive impact on the broader world-view, cultural awareness and career prospects. KEY WORDS: communication, intercultural communication, competence, career. [From the publication]