Developing language skills in pre-school children with special educational needs in the course of inclusive education

LT[...] Tyrimo objektas – ikimokyklinio ugdymo mokytojų nuomonės apie specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbinių gebėjimų ugdymo(si) ypatumus, vykdant įtraukųjį ugdymą. Keliamas tyrimo tikslas – atskleisti ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų kalbinių gebėjimų ugdymosi ypatumus, vykdant įtraukųjį ugdymą. Siekiant atskleisti IUM nuomonę apie SUP turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbinių gebėjimų ugdymo(si) ypatumus, vykdant įtraukųjį ugdymą, pasirinktas interviu metodas. Atliekant tyrimą rinkta, analizuota, sisteminta mokslinėje literatūroje ir dokumentuose pateikta informacija, atliktų mokslinių tyrimų duomenys ir rezultatai; pasirinkta tyrimo strategija, kuriamas tyrimo dizainas; sudaromas tyrimo instrumentas; vykdomas iš dalies struktūruotas interviu; analizuojami, apibendrinami duomenys, rengiama tyrimo ataskaita. Kokybiniam tyrimui pagrįsti remtasi interpretacine paradigma (Cohen, Manion, Morrison, 2007) ir konstruktyvistine prieiga (Berger, Luckamann, 1999). Jos pritaikytos siekiant pateikti interpretacinį, visuminį, analizuojamos situacijos vaizdą, joje dalyvavusių asmenų „išgyventą patirtį“ ir iš situacijų analizės kylantį paaiškinimą. Atsižvelgiant į darbo tikslą, tirti atrinkti individai, galintys suteikti prasmingos informacijos apie tiriamą dalyką. Šiuo atveju tai – penki IUM, dirbantys įtraukiojo ugdymo grupėje, turintys darbo su emocijų ir elgesio, sulėtėjusios raidos, dėmesio bei aktyvumo vaikais patirties. Įtraukioji grupė – tai grupė, kurioje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė į ugdymąsi kartu su bendraamžiais.Atlikus kokybinį tyrimą nustatyta, kad kalbinių gebėjimų ugdymas, vykdant SUP turinčių vaikų įtraukųjį ugdymą, pedagogams yra kalbėjimo, klausymo(si), rašymo ir skaitymo ugdymas, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko gebėjimus, poreikius, temperamentą, charakterį. Interviu surinkti duomenys atskleidė kalbinio ugdymo ypatumus. IUM nuomone, įtraukiojo ugdymo vaikų darželyje procese SUP vaikų sakytinės ir rašytinės kalbos gebėjimai ugdosi savaime, vykdant kasdienę veiklą. Tačiau įtraukųjį SUP turinčių vaikų ugdymą vykdantys IUM, siekdami ugdyti sakytinės kalbos gebėjimus, skatina vaikus žaisti įvairius žaidimus; inicijuoja pokalbius; taiko dialoginio skaitymo metodą; inicijuoja artikuliacinę mankštą; skatina tyrinėti informacinių technologijų galimybes; supažindina vaikus su kalbos etiketo taisyklėmis ir kt. Paaiškėjo, kad ugdydami vaikų rašytinės kalbos gebėjimus, IUM ragina juos kopijuoti, rašinėti raides; moko taisyklingai naudotis piešimo, rašymo priemonėmis, žirklėmis; inicijuoja kūrybinę veiklą; skiria vaikams asmeninį dėmesį suteikdami reikiamą pagalbą ir kt. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pedagogai, vykdantys įtraukųjį ugdymą, susiduria su šiais SUP turinčių vaikų sunkumais: sunkiai sukaupia dėmesį; negeba laikytis grupėje numatytos tvarkos. Siekdami įveikti sunkumus informantai bendrauja, bendradarbiauja su ugdytinių tėvais. Glaudus bendradarbiavimas su tėvais padeda nustatyti vaikams aiškias ribas; suartina tėvus su vaikais, pedagogais, užtikrina ugdymo(si) tęstinumą bei kokybę. Pedagogų nuomone, siekiant tobulinti SUP turinčių vaikų kalbinių gebėjimų ugdymą, vykdant įtraukųjį ugdymą, ateityje reikėtų aktyviau įtraukti specialistus, tėvus, mažinti vaikų skaičių įtraukiojo ugdymo grupėse; išbandyti ugdymą judant; taikyti ST E(A)M metodikas; perimti užsienio šalių gerąją patirtį ir kt.Apibendrinant kokybinio tyrimo radinius svarbu pažymėti tyrimo apribojimus. Kokybinių tyrimų ribotumas sietinas su neišvengiamu šių tyrimų subjektyvumu. Nors planuojant ir atliekant šį tyrimą laikytasi tokio pobūdžio tyrimams būtinų reikalavimų, tyrimo rezultatų generalizavimą ir jų pritaikymo galimybes riboja iš dalies mažas tyrimo dalyvių skaičius. Kokybinių tyrimų radiniai yra unikalūs ir būdingi tik šiame tyrime dalyvaujantiems asmenims. Šio tyrimo išvados leidžia teigti, kad SUP turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbinių gebėjimų ugdymo(si) tyrimai, vykdant įtraukųjį ugdymą, yra aktualūs, tad juos reikėtų tęsti. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: specialieji ugdymosi poreikiai, kalbiniai gebėjimai, įtraukusis ugdymas. [Iš leidinio]

ENThis article analyses the opinion of pre-school teachers on the peculiarities of the development of language skills of pre-school children with special educational needs in inclusive education. The conclusions of the qualitative research highlight the opinion of educators that in the course of inclusive education in kindergarten, the oral and written language skills of children with special needs require development during their daily activities. It turns out that in order to develop children’s speaking and listening skills, educators develop children’s fine motor skills, initiate language games, read fairy tales, encourage an interest in folklore, initiate dialogue reading, etc. In order to develop the basics of children’s reading and writing, educators involve children with special educational needs in various creative activities, organise various games, allow children to act using information and communication technologies, etc. KEY WORDS: special educational needs, language skills, inclusive education. [From the publication]

• Active learning methods in developing children’s language skills at pre-school age: teachers’ attitudes / Rasa Braslauskienė, Erika Turauskienė, Jolanta Vaičiulienė. Regional formation and development studies. 2022, Nr. 2 (37), p. 29-42.
• Pedagogo bendradarbiavimo su tėvais galimybės ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų komunikavimo kompetenciją darželyje: tėvų nuomonė / Erika Turauskienė. Gerovės visuomenės kūrimo iššūkiai Lietuvoje ir pasaulyje : tarptautinės studentų mokslinės konferencijos pranešimų medžiaga, Klaipėda 2019 m. balandžio 26 d. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2019. P. 28-34.
• Priešmokyklinės grupės vaikų skaitymo gebėjimų ugdymas / Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, Kristina Vozbinaitė. Žvirblių takas. 2016, Nr. 4, p. 44-51.
• Priešmokyklinio ugdymo mokytojo bendradarbiavimo su tėvais galimybės ugdant vaikų komunikavimo kompetenciją darželyje: priešmokyklinio ugdymo mokytojų nuomonė / Erika Turauskienė, Rasa Braslauskienė. Scientific research in education. Vol. 3 / sudarė Monika Orechova, Dalija Gudaitytė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. P. 136-149.
• Studentų, patekusių į negalios situaciją, įgalinimas dalyvauti aukštojo mokslo tarptautinėse veiklose : disertacija / Regina Karvelienė. Šiauliai : Šiaulių universitetas, 2019. 157 p.