Geografinės aplinkos ir paauglių savijautos ryšys Raudondvario seniūnijos pavyzdžiu

LTLietuvos jaunimas yra laikomas vienu nelaimingiausiu Europos Sąjungoje. Mūsų šalyje, palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, vaikų ir jaunimo savižudybių rodikliai vieni didžiausių. Šio straipsnio tikslas – prisidėti prie psichologijos geografijos mokslo plėtojimo ir tirti vieną pažeidžiamiausių socialinių grupių Lietuvoje. Vienas iš veiksnių, darančių įtaką paauglių psichologinei būsenai, yra geografinė aplinka. Straipsnyje trumpai apžvelgiami vaikų ir jaunimo tyrimai pasaulyje ir Lietuvoje, analizuojama psichologinės geografijos samprata. Pirmojoje straipsnio dalyje aprašoma Raudondvario seniūnijos geografinė aplinka – akcentuojami gamtiniai ir visuomeniniai aplinkos elementai, darantys įtaką žmogaus savijautai, aprašomi materialūs (gamta, gyvenvietės, sociokultūrinė infrastruktūra ir kt.) ir nematerialūs (bendruomeniškumas, dalyvavimas NVO veikloje ir kt.) geografinės aplinkos komponentai. Antrojoje straipsnio dalyje, remiantis moksleivių apklausos rezultatais, analizuojama mokinių savijauta ir ieškoma sąsajų su geografine aplinka. Reikšminiai žodžiai: mokinių savijauta, geografinė aplinka, Raudondvario seniūnija, psichologijos geografija. [Iš leidinio]

ENLithuanian teenagers are considered to be the most unhappy in the Europien Union. Also when comparing with other countries in Europien Union, suicide rates of children and teenagers are one of the highest in Lithuania. The main goal of this article is contribute to psychology geography and to research one of the most vulnerable social groups in Lithuania. One of the factors that influence the emotional well being of teenagers is their geographical environment. This article reviews the research of children and teens well being in the world and in Lithuania, the definition of psychology geography is also analysed. First part of the article describes the geographical environment in Raudondvaris eldership, the main focus is on nature and social elements, which contribute to ones emotional well being. It is important to note that two types of environmental elements are described: material (nature, infrastructure and other) and nonmaterial (communities, activities in elderships organisations and other). Second part of the article describes the connection between the teenagers well being and their environment. This analyses is done by conducting a survey. Most respondents (89%) think highly of their geographical environment. Positive evaluation is seen in the center of the eldership and in the smaller villages. Emotional well being indicator was taken from the recommendations of the World Health Organisation. Most teenagers living in Raudondvaris eldeship had scored high in this indicator (only one forth scored low).These results are influeced by good naturalistic environment and semi active social lives, good connection with bigger cities near by, where teenagers can engage in services and free time activities. This research has revealed, that teenagers living further away from the elderships centre feel much better then those living in Raudondvaris village. This can be explained, that most of the elderships territory is a suburb of Kaunas city. In this case distance from the city centre does not impact emotional well being of teenagers in Raudondvaris eldership. Well developed infrustructure and Kaunas city allows teenagers to take adventage of services that Kaunas city has to offer. Keywords: well being, geographical environment, Raudondvaris eldership, psychology geography. [From the publication]