Šeimos kalbų politikos ir socialinių tinklų įtaka rusakalbio jaunimo kalbinėms nuostatoms bei kalbų vartojimui

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Šeimos kalbų politikos ir socialinių tinklų įtaka rusakalbio jaunimo kalbinėms nuostatoms bei kalbų vartojimui
Alternative Title:
Influence of family language policy and social networks on language attitudes and language use of russian-language youth
Authors:
Kubiliūtė, Skirmantė
In the Journal:
Darnioji daugiakalbystė [Sustainable Multilingualism]. 2021, 19, p. 94-124
Subject Category:
LT
Kaunas. Kauno kraštas (Kaunas region); Klaipėda. Klaipėdos kraštas (Klaipeda region); Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Etninės grupės / Ethnic groups; Kalbos vartojimas. Sociolingvistika / Language use. Sociolinguistics.
Summary / Abstract:

LTIndivido kalbinėms nuostatoms ir kalbų repertuarui įtakos turi įvairūs aplinkos faktoriai. Lingvistiniai tyrimai visame pasaulyje atskleidė, kad vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių kalbų vartojimo įpročius – kalbos politika ir socialiniai tinklai. Šiame straipsnyje analizuota, kaip tam tikros šeimos narių ir valstybės nustatytos kalbų vartojimo taisyklės bei žmonių tarpusavio ryšiai lemia individo lingvistinį elgesį. Šio tyrimo tikslas – ištirti Lietuvos didžiųjų miestų rusų jaunimo kalbines nuostatas ir kalbų vartojimo tendencijas. Trijų didžiųjų Lietuvos miestų rusų tautybės atstovai ir rusakalbiai tapo tyrimo respondentais, jų amžius svyravo nuo 15 iki 29 metų. Iš viso apklausoje dalyvavo 128 respondentai. Duomenims gauti taikyti kokybiniai ir kiekybiniai metodai: speciali apklausos anketa ir pusiau struktūruoti giluminiai interviu. Tyrimo metu pavyko atskleisti bendrąsias rusų jaunimo kalbų mokėjimo, vartojimo tendencijas, vyraujančias kalbines nuostatas ir ypatybes skirtinguose miestuose. Rezultatai parodė, kad rusų bendruomenės Vilniuje ir Klaipėdoje yra stiprios, tarp grupių narių egzistuoja stipresni ryšiai nei Kauno rusų bendruomenėje. Klaipėdos ir Vilniaus rusų šeimose pagrindinė komunikacinė kalba tebėra rusų. O Kaune lietuvių kalba tapo pagrindine tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Didžiajai daliai apklaustųjų pagrindinė šeimoje vartojama kalba, kuri dažniausiai – ir jų gimtoji kalba, buvo artimiausia. Vilniaus ir Klaipėdos rusų atveju dažniausia šeimų bendravimo kalba yra rusų, Kaune – lietuvių. Mokykla, kaip teigė ne vienas apklaustųjų, – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, kokią kalbą geriausiai išmoks jaunuolis, koks socialinis ratas susiformuos. Mokymo įstaigoje sukurtas socialinis ratas gali daryti net didesnę įtaką jauno žmogaus kalbinėms nuostatoms nei tėvai ir šeima.Ne vienas tyrimas įrodė, kad individas nori pritapti prie bendraamžių, tad renkasi jų vartojamą kalbą (Vilkienė, 2011; Geben, 2013 ir kiti). Tolesni lingvistiniai tyrimai galėtų nagrinėti didesnes grupes, skirtingas etnines mažumas, stebėti kalbų vartojimo tendencijų kismą. Etninės grupės ir jų kalbinės nuostatos nuolat kinta, taigi būtina periodiškai atnaujinti tyrimus. Pagrindinės sąvokos: etninė mažuma; kalbinės nuostatos; kalbų politika; socialiniai tinklai. [Iš leidinio]

ENAn individual’s linguistic attitudes and language repertoire are influenced by a variety of environmental factors. Linguistic research has shown that language use is highly influenced by language policies and social networks. This article seeks to analyze how certain language policies and social relationships affect one’s linguistic behavior. The aim of this study is to investigate the linguistic attitudes and language-use tendencies of Russian youth in Lithuanian cities. The participants of this study were Russians and Russian-speakers based in the three largest cities of Lithuania. Their ages ranged from 15 to 29 y.o. A total of 128 respondents participated in the survey. Qualitative and quantitative methods were used to obtain the necessary data. The study revealed the main tendencies of language use of Russian youth, as well as the most distinct language attitudes in different cities. The results showed that the Russian community in Vilnius and Klaipeda is quite strong. The young generation tend to have stronger ties with other members of the group comparing to the Russian community in Kaunas. Russian remains the main language of communication in Russian families in Klaipėda and Vilnius. Meanwhile, in Kaunas, the Lithuanian language became the main language in both the public and private sectors. According to the collected data, school is one of the biggest influences in the formation of linguistic repertoire. A social network created in an educational institution might have even greater impact on a young person’s linguistic attitudes than family and its language policies.Other studies also showed that young individuals want to fit in, so they usually choose the language their peers use (Vilkienė, 2011; Geben, 2013 and others). Further linguistic research could examine larger groups, different ethnic minorities, observe the development of language use tendencies. Also, the information has to be updated periodically. Keywords: ethnic minority; language attitudes; language use; social network. [From the publication]

DOI:
10.2478/sm-2021-0015
ISSN:
2335-2019; 2335-2027
Subject:
Kalbotyra / Linguistics
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/98531
Updated:
2022-11-03 16:45:48
Metrics:
Views: 23    Downloads: 4
Export:
Download