LTStraipsnio tikslas – įvardyti ir išanalizuoti tapybiškų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pastangų atvaizduoti jūrą požymius kūriniuose fortepijonui: „Jūros etiudai“ (VL 309–313) ir „Jūra. Mažų peizažų ciklas“ (VL 317). Autorius aptaria pasikartojančias ir dažniausias kompozitoriaus naudojamas figūras, kuriomis siekiama perteikti įvairius vandens įvaizdžiui būdingus bruožus. Atvejo analizei pasirinkta „Jūros etiudų“ (VL 309–313), atliekamų pianisto Jurgio Karnavičiaus, interpretacija yra ypač reikšminga ir paranki šio tyrimo tikslams dėl išskirtinių tapybos ir koloristikos elementų. Ši, kaip ir kitų žinomų atlikėjų – Vytauto Landsbergio, Roko Zubovo ir Mūzos Rubackytės, vizija praturtina Čiurlionio muzikos atlikimo tradiciją. Atlikėjas, norintis eiti analogišku keliu, turėtų visiškai pasinerti į tokios muzikos rafinuotumą ir nevienalytiškumą bei atsižvelgti į daugybę kintamųjų, visų pirma į kitą, ne muzikinį, įkvėpimą (vaizdinį, garsinį, meninės literatūros ir kt.), pasižymintį tam tikrais stilistiniais bruožais. Tai atitinka daugialypius pianizmo metodus, pradedant techniniais, baigiant spalvingaisiais, kurie, siekiant aukščiausio kūrybinės raiškos standarto, kartkartėmis turėtų būti įgyvendinami. [Iš leidinio]
ENThe aim of the present article is to point out several features of selected piano works by Mikalojus Konstantinas Čiurlionis intended to portray the sea. The author identifies recurring motifs in the composer’s style of writing as most frequently employed to convey a variety of characteristics of water imagery. As an example of performance analysis, the researcher focuses on the interpretation of the Sea Etudes VL 309–313 presented by the Lithuanian pianist Jurgis Karnavičius, meaningful for the purposes of the present investigation due to its remarkable pictorial and colouristic tendencies. [From the publication]