Pastangų kuriant paneuropinį istorijos pasakojimą atspindžiai šiuolaikiniame Baltijos šalių teatre

LTEstijai, Latvijai ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir grįžus prie tarpukariu įtvirtintos istorijos pasakojimo tradicijos, greitai kilo įtampa tarp nacionalistinių ir eurocentrinių nacionalinės istorijos interpretacijų. Tačiau formavosi ir civilizacinius mainus tarp Europos, nacionalinių valstybių ir jų kultūrų pabrėžiantis istorijos pasakojimo būdas. Baltijos šalyse nacionalinės tapatybės formavime svarbų vaidmenį atlikusiame teatre galima rasti šios istorijos pasakojimo atspindžių. Permąstydami savo vaidmenį XX a. istoriniuose įvykiuose, demaskuodami nutylėtus pasakojimus ir kritiškai įvertindami Vakarų Europos istorijos interpretacijas šiuolaikinio Baltijos šalių teatro kūrėjai siekia, kad jų šalys taptų neatskiriama nuolat atsinaujinančios Europos tapatybės dalimi. [Iš leidinio]

ENWhen Estonia, Latvia and Lithuania reinstated their independence in 1990 and returned to the historical narrative tradition of the inter-war period, tensions soon arose between the nationalistic and Eurocentric interpretations of national history. However, a way of narrating history that highlighted civilisational exchange between Europe, nation states and their cultures also began to form. Reflections of this way of narrating history can be found in theatre, which played an important role in the formation of a national identity on each of the respective Baltic States. By re-thinking our role in events in 20th-century history, and unmasking those narratives that have been silenced, and critically evaluating West European interpretations of history, contemporary Baltic theatre creators seek for their countries to become an inseparable part of the constantly shifting European identity. Though the tension between national and pan-European history narratives is still present, the focus of the tension is shifting. Analysis of theatre productions in Lithuania, Latvia and Estonia show that national myths are less of a focus in this discussion, giving way to a critical analysis of Baltic State history interpretations coming from abroad. [From the publication]