Valstybės opera ir nacionaliniai veikalai: tarp visuomenės lūkesčių, teatro politikos ir kritikos atgarsių

LT1920 m. įvykus pirmajam Lietuvių meno kūrėjų draugijos Operos vaidyklos spektakliui, Verdi „Traviatai“, išsyk išryškėjo, Vlado Jakubėno žodžiais tariant, „mūsų visuomenės troškimas – susilaukti tautinės operos“. 1921 m. vasario 16-ąją buvo pastatyta Miko Petrausko „Birutė“, tačiau 1906 m. svarbiu tautinės kultūros įvykiu tapusi opera jau nebetenkino išaugusių meninių lūkesčių. Kurti operas teatras (1922 m. suvalstybintas) ragino pripažintus muzikinio gyvenimo dalyvius – kompozitorius Stasį Šimkų, Juozą Tallat-Kelpšą. Visgi partitūras teatrui pateikė Kauno muzikinės visuomenės autsaideriai. Tai buvo iš studijų Prancūzijoje grįžęs jaunas avangardistas Vytautas Bacevičius, 1932 m. teatrui siūlęs savo „Vaidilutę“ (teatro atmesta), ir vidurinės kartos kūrėjas Jurgis Karnavičius, prieš penkerius metus persikėlęs į Kauną iš Sankt Peterburgo, kurio „Gražina“ pagal Adomo Mickevičiaus poemą pastatyta 1933 metais. Vėliau buvo pastatyti Antano Račiūno „Trys talismanai“ (1936), Karnavičiaus „Radvila Perkūnas“ (1937), Petrausko ir Jono Dambrausko „Eglė“ (1939), Šimkaus „Pagirėnai“ (1942). Tyrimo tikslas – apibrėžti, kaip pirmuoju nacionalinio operos teatro laikotarpiu koreliavo visuomenės lūkesčiai, teatro politika ir kritikos vertinimai nacionalinės operos klausimu. Objektas – operų recepcija. Metodai: istorinio nuoseklumo principas, lyginimas ir apibendrinimas. Lietuviškos tarpukario operos yra aptartos Lietuvos muzikologų, taip pat šių eilučių autorės, istoriografinėse publikacijose, knygose, kompozitorių monografijose, tačiau labiau į meno sociologiją orientuota šių veikalų recepcijos apžvalga iki šiol nebuvo padaryta. Reikšminiai žodžiai: Valstybės opera, lietuviškos operos, muzikos kritika, „Gražina“, „Vaidilutė“, „Trys talismanai“, „Radvila Perkūnas“, „Eglė“, „Pagirėnai“. [Iš leidinio]

EN31 December, 1920, the first performance of the Opera House La Traviatta by Giuseppe Verdi took place in Kaunas, the temporary capital of Lithuania. The performance marked the beginning of the Lithuanian National Opera. Immediately after the premiere of the first opera, the “desire of our society to have our own national opera” arose, according to music critic Vladas Jakubėnas. 16 February, 1921, the opera by Mikas Petrauskas Birutė was performed, but the musically modest patriotic opera composed in 1906 no longer met with the aesthetic expectations of the opera audience. The State Theatre began to encourage well known composers of that time, such as Stasys Šimkus, Juozas Tallat-Kelpša, and Juozas Gruodis, to create operas. However, new scores for the Theatre proposed outsiders of Kaunas musical life: having just recently arrived from Paris, the young avant-garde enthusiast Vytautas Bacevičius wrote the opera Vaidilutė (Priestess, rejected by the Theatre), while Jurgis Kanavičius, a composer representing the middle generation of creators who was rather moderate in his musical expression and had come to Kaunas five years prior from St Petersburg, proposed the opera Gražina based on the classical play by Adam Mickiewicz. Gražina was premiered on February 16, 1933, for the 15th anniversary of the Independence of Lithuania. In subsequent years new operas by Antanas Račiūnas (Trys talismanai / Three Talismans, 1936), Karnavičius (Radvila Perkūnas / Radvila the Thunderer, 1937), Petrauskas and Jonas Dambrauskas (Eglė, 1939), Šimkus (Pagirėnai / Village by the Manor, 1942) were staged. The aim of the paper is to define how, in its first stage of activity, the National Opera coordinated society’s expectations to have national operas with the separate aspects of theatre policy and critical reception. [From the publication]

• Muzikologija / Musicology
• Menotyra / Arts