Life across the river: exploring the impact of urbanisation in 18th-19th century Panevėžys

LTTyrimai, kuriuose nagrinėjamas XIX a. industrializacijos, urbanizacijos ir modernizacijos poveikis žmonių sveikatai, tampa vis aktualesni. Lietuvoje tokio pobūdžio antropologinė medžiaga aptinkama retai, todėl šiame straipsnyje pristatomi XVIII a. pabaigos–XIX a. Panevėžio kapinėse rastų palaidojimų pirminės antropologinės analizės rezultatai. Tyrimo imtį sudarė 90 individų: 57 vyrų, 15 moterų ir 18 vaikų. Gauti rezultatai parodė, kad šioje populiacijoje vyrauja kaulų lūžiai ir nespecifiniai, uždegimo sukelti pakitimai. Nustatyto vidutinio vyrų ir moterų ūgio rodikliai nesiskyrė nuo ūgio rodiklių vėlyvaisiais viduramžiais. Galima teigti, kad aiškių įrodymų dėl sveikatos būklės pokyčių, nulemtų urbanizacijos, nebuvo rasta, o bioarcheologinis populiacijos profilis tik iš dalies reprezentuoja XIX a. Panevėžio bendruomenę. Todėl, norint pateikti išsamesnius rezultatus ir išvadas, ateityje reikėtų surinkti reprezentatyvesnę imtį ir atlikti papildomus tyrimus. [Iš leidinio]

ENStudies aimed at considering the impact of industrialisation, urbanisation and modernisation on human health in 19th-century society are becoming increasingly relevant. Although it is exceptionally rare to encounter human skeletal material from the 19th century in present-day Lithuania, this study explores whether changes which occurred in that century had any impact on human health. This research presents the preliminary results of an anthropological analysis of the human remains discovered in Panevėžys Cemetery, with material spanning the 18th–19th centuries. In total, 90 individuals were examined, including 57 males, 15 females and 18 nonadult individuals. Fractures and nonspecific inflammatory lesions were the most prevalent pathological changes. However, the values of the average height of males and females did not reveal a significant change in stature. Overall, the results demonstrated inconsistent evidence of the effects of urbanisation on the skeletal population. It can be concluded that both the sample size and the observed pathologies represent only part of the community. Therefore, a more representative sample and additional analyses are required in the future, to provide comprehensive results and more solid conclusions. [From the publication]

• Hidden, unwanted or simply forgotten? A bioarchaeological profile of the Subačius street 41 population / Justina Kozakaitė, Žydrūnė Miliauskienė, Rūta Brindzaitė. Archaeologia Lituana. 2019, t. 20, p. 116-138.
• Lietuvos istorija. T. 8, d. 1, Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia / Tamara Bairašauskaitė, Zita Medišauskienė, Rimantas Miknys. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 510 p.
• Lietuvos kaimo vaistininkystės tradicijos XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje / Ramūnas Trimakas. Liaudies kultūra. 2001, Nr. 3, p. 18-27.
• Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m / [mokslinis redaktorius Algis Kasperavičius ; mokslinis redaktorius ir knygos sudarytojas Kęstutis Gudas]. Panevėžys : UAB "Nevėžio spaustuvė", 2003. 735 p.
• Senojo Panevėžio gyventojai XVI-XVII a.: bioarcheologinė analizė / Šarūnas Jatautis, Ieva Mitokaitė. Lietuvos archeologija. 2013, t. 39, p. 97-120.
• Traumos XIII-XVIII a. Lietuvoje bioarcheologiniais duomenimis : disertacija / Justina Kozakaitė. Vilnius, 2018. 296 p.