Jūrinės valstybės samprata: politiniai, kultūriniai ir ekonominiai matmenys

• Leidėjo tinklalapis: numerio tekstas

LTKiekviename žingsnyje, ar tai būtų paprastos informacijos perteikimas, ar kultūrinių simbolių skaitymas, ar (ypač) mokslinių tyrimų pasiekimų pristatymas, žmogus susiduria su reikšmėmis, sąvokomis ir koncepcijomis. Galėtume išskirti sąlyginai tikslias definicijas, reprezentuojančias kultūros istorijos sąvokas ir interpretacijai lengvai pasiduodančias konstrukcijas. Visuotinai mokslinėje retorikoje sutariama dėl valstybingumą apibūdinančių terminų (pvz. demokratija, respublika, teokratija ir t.t.) vartojimo ir supratimo. Kiek kitokia situacija su „jūrinės valstybės“ sąvoka. Sunku atrasti universalų ir aiškiai kategorizuojantį jūrinės valstybės apibrėžimą. Lietuvos Respublikos kontekste XX a. ir XXI a. pradžioje viešajame diskurse jis buvo aktualizuotas ir ėmė cirkuliuoti kultūrinėje ir politinėje erdvėje. Neabejotina, kad XX a. tarpukario, sovietinės okupacijos ir 1990 m. atkurtos nepriklausomybės laikotarpiais po „jūrinės valstybės“ terminu slėpėsi vis kitoks reikšminis turinys. Juolab, kad ir XXI a. dažnai viešojoje komunikacijoje naudojamas ir laisvai interpretuojamas žodžių junginys reikalautų pilnavertės sąvokos kilmės ir jos istorinės raidos analizės. Išanalizuoti jūrinės valstybės teorinio ir praktinio konstrukto sudedamąsias dalis, įvertinant įvairiapusius jūrinės kultūros elementus, yra šio darbo tikslas. [Iš straipsnio, p. 10]