Microtonal peculiarities in Lithuanian folk songs as the background for scale construction in "Bloomy ice" for string orchestra (2020)

LTStraipsnio tikslas – remiantis lietuvių liaudies melodijose nustatytų intervalinių santykių dermėse ypatumais, pristatyti tyrimo rezultatų integraciją komponavimo sistemoje. Šių metų pradžioje buvo atliktas lietuvių liaudies dainų ir jų instrumentinių versijų archyvinių garso įrašų tyrimas, jo metu pagal natūraliojo garsaeilio intervalų atstumus, taip pat įvertinant galimą nuokrypio paklaidą, buvo išskirti būdingieji / dažnai pasikartojantys mikrointervaliniai dermės laipsniai, kurie atitinka harmonikų mikrotonus, įeinančius į natūraliojo garsaeilio pirmos 31 harmonikos eilę. Tyrimas atskleidė, kad senuosiuose lietuvių liaudies muzikos pavyzdžiuose mikrotoniniai tam tikrų dermės laipsnių modeliai iš dalies artimi natūraliojo garsaeilio intervaliniams santykiams (3:2, 4:3, 5:4, 9:8, 11:8, 13:8, 21:16, 25:16, 29:16, 31:16). Tyrimo rezultatai buvo pritaikyti sudarant kūrinio „Žydintis ledas“ („Bloomy Ice“, 2020) styginių orkestrui garsaeilį: išskirta 12-kos harmonikų-mikrotonų seka bei suformuota nemikrotoninė dermė, esanti dviejų natūraliųjų garsaeilių serijose. Mikrotonų intervalika jungiama trichordinėmis mikrotoninėmis struktūromis plečiant pirminę intervalinę struktūrą, taip susiformuoja skirtingi natūralių garsų ir mikrotonų jungimo tipai. Šiame kūrinyje išskiriami ir garsinės tekstūros tipai: statiška, dinaminė ir statiška-dinaminė bei tekstūrų intensyvumo ir įtampos lygiai, pasireiškiantys garsų kiekiu, garsinės tekstūros (audinio) artikuliacija, ritmika, tempu.Kompozicijoje šios prisodrintos struktūros išryškėja harmonijos ir tembro moduliacijomis, kai skambėjimas pasiekia tam tikrą ribą, pereinančią į vieną ar kitą parametrą, kada garso aukštis, ritmas įgauna naują funkciją – ne harmoninės hierarchijos (lyginant su tonalios muzikos harmoniniais principais), bet tembrų hierarchijos, kuri realizuojama tekstūrų intensyvumo, registro, dinaminės kaitos, garso išgavimo priemonėmis. Šiame kūrinyje eksponuojama tembro ir harmonijos idėja pasireiškia kūrinio formos plėtra, t. y. harmoninio audinio sutankinimu ar išskaidymu, kaip lygaus audinio opozicija tankiam / aktyviai judančiam epizodui ar kaip konsonanso / disonanso kaita tonalinėje muzikoje. Klausydamiesi partitūros mes galime suvokti didesnę ar mažesnę vieno ar kito epizodo įtampą, kuri transformuojasi švarių garsų (beveik konsonansų) skambesio harmonija, pereinančia į tembrinius (disonansinius) dinaminės tekstūros epizodus. Taigi tembro funkcija yra vertikalė, o harmonijos – horizontalė. Harmonija suteikia impulsą ritminiam judėjimui, o tembras konstruoja kūrinio formą tapdamas pirmaujančiu kompozicijos struktūrų plėtros parametru. Tembras sintezuoja daugybę elementų, ypač kūrinio garsinę tekstūrą (audinį), išskirdamas intensyvaus tankio sluoksnius su švaraus garso linijomis. Kūrinio garsinė erdvė plečiama pasitelkiant įvairius garso parametrus bei išgavimo technikų įvairovę.Išanalizavus lietuviškos vokalinės ir instrumentinės muzikos intervalus, galima daryti išvadą, kad tikslių ar su nedideliais nuokrypiais harmonikų skaičius dermėse yra nekintantis. Taigi lietuvių vokalinės ir instrumentinės liaudies muzikos archyviniuose įrašuose randama daugybė tonų, daugmaž atitinkančių natūraliojo garsaeilio serijos intervalų derinimą (tarp jų dažniausiai pasitaiko viena mikrotoninė harmonika). Galima daryti prielaidą, kad lietuvių tradicinės muzikos atlikėjai iš dalies atkartojo natūraliojo garsaeilio intervalinius santykius. Kita vertus, buvo nustatytas pastovus mikrotonų naudojimas lietuviškose vokalinėse monodijose. Šio tyrimo praktinė forma – mikrotoninių intervalinių struktūrų realizacija kompozicinėje sistemoje, transformuojant harmoniją tembrine sonorika / išplėsta sonorika, kai tembras keičia harmoniją ir tampa pirmaujančiu, kūrinio formą sudarančiu parametru. Straipsnyje pristatomos šio kūrinio garsaeilio mikrotoninių struktūrų komponavimo strategijos bei teleologinio proceso aspektai kompozicijoje. Kompozicijos „Žydintis ledas“ styginių orkestrui premjera įvyko „Baltijos šalių orkestrų festivalyje“, ją 2020 m. spalio 29 d. Vilniaus rotušėje atliko Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (dir. Modestas Barkauskas). [Iš leidinio]

ENThis article explores a specific study of interval relations in Lithuanian folk melodies, which became a stimulus to integrate the obtained data into the compositional system. The research of archival sound recordings of Lithuanian folk songs and their instrumental versions was carried out to determine interval distances and possible tone deviations compared with natural harmonic series and 12-TET. Therefore, regularly repeated scale degrees corresponding to the particular tones and microtonal overtones of the natural 31-harmonic series were identified. It was noticed that the interval distances in the scale are very close to the interval ratio of natural harmonic series (3:2, 4:3, 5:4, 9:8, 11:8, 13:8, 21:16, 25:16, 29:16, 31:16). The results of this research were used to create a new scale construction for the new work Bloomy Ice for string orchestra (2020). Thus, a progression of both 12 microtonal harmonics and non-microtonal scales was built, existent in two natural harmonic series. In another work (I was Killed by a Banana Tree, 2019) for tenor recorder, a scale of 29 tones in one octave that refers to transformations of microtonal tetrachord that was constructed by determining microtones of specific scale degrees comparatively with the 12-TET tuning system. This article presents the strategies for shaping the microtonal sound structures and their teleological course via music composition. Keywords: microtones, microtonal overtones, interval relations, Lithuanian folk songs, Vytautas Germanavičius, composition Bloomy Ice for string orchestra, compositional system, natural 31-harmonic series. [From the publication]