National traits of timbral texture in the symphonism of "Dramatic frescoes" by Eduardas Balsys. The quaternion of the archetypes of timbral texture

LTTyrimą galima apibendrinti tokiu teiginiu – tautiniai tembrinės faktūros bruožai Eduardo Balsio Dramatinių freskų simfonizme, viena vertus, yra archetipiški, bet tuo pat metu ir šiuolaikiški dėl pakitusio kompozitoriaus santykio su skambesiu. Kompozitoriaus audijavimo prioritetu, kaip rodo kūrinio analizė, buvo tembras, tiksliau tariant, ištisa orkestrinių tembrų paletė. Orientacija į tembrinį prioritetą nėra vien individuali kompozitoriaus skambesio audijavimo ar muzikinio stiliaus ypatybė. Tai greičiau epochinis XX a. komponavimo reiškinys. Skirtingų tautų kompozitorius susieja, rodos, istorinis muzikinės evoliucijos lūžis, kurį glaustai įvardytume kaip tonalinę-teminę decentralizaciją. Šią atsiveriančią teleologinio kompozicijos projekto nišą pamažu užima vadinamoji tembrinė faktūra. Tembro fenomenui aktualizuojantis atsiranda natūrali reikmė tyrinėti šio reiškinio audijavimo ištakas ir nustatyti jo archetipus. Formuodami kompozicinę visumą, šiuolaikiniai kompozitoriai operuoja archetipiniais tembrinės faktūros principais, pavyzdžiui, pakaitiniu-paritetiniu, arba antifoniniu, kitais atvejais – pakaitiniu-subordinuojamu, arba responsoriniu, taip pat vienalaikiais – vienalaikiu-paritetiniu, vadinamuoju heterofoniniu, ir vienalaikiu-subordinuojamu, arba burdoniniu. Kiekvienas šių archetipų pasižymi individualizuotu skambesio profiliu. Tačiau yra ir bendrų dalykų. Pirmiausia tai sisteminis šio profilio teleologizavimas, vadinamas tembrinės faktūros archetipo transformavimu: turimas omenyje tembrinio parametro vaidmens pokytis iš palydimojo, stimuliuojamojo (tai būdinga ankstesnėms epochoms) į vedamąjį kompozicinio proceso veiksnį. Kompozitorius, formuodamas kūrinio visumą, gali transformuoti vieną kurį nors iš pasirinktų tembrinės faktūros archetipų, taip pat panaudoti visą tembrinės faktūros archetipų kvaterniją (E. Balsys).Formuodamas monociklinę visumą, lietuvių kompozitorius ne tik individualizuoja ir teleologizuoja archetipinės kvaternijos skambesio profilį, bet ir supriešina šios kvaternijos narius binariškai skirtingais atskirų dalių („Freskų“) ir monociklinės visumos lygmenimis. Tembrinės faktūros binarika, galima sakyti, yra moderni tautinio paveldo sklaida. Binarinius komponavimo principus sistemiškai atspindi lietuvių sutartinės – dermės, ritmo, melodinės horizontalės, taip pat tembrinės faktūros atžvilgiais. Be to, puoselėdamas tautinį tembrinės faktūros skambesio profilį kompozitorius remiasi etnomuzikos intonaciniais šaltiniais – tiek monodiniais, tiek daugiabalsiais (sekundinė diafonija). Taigi tautinių aspiracijų vedamas kompozitorius natūraliai decentralizavo tonacines ir monotematines cikliškumo taisykles, įteisino tautišką binarinės tembrinės faktūros architektoniką. E. Balsio Dramatinių freskų monociklas – dviejų organizuojančių pradų (vyriško ir moteriško, dramatinio ir pakilaus) vienovė. Savo reikšme lietuvių nacionalinei muzikos kultūrai šis kūrinys gretintinas su genialiaisiais M. K. Čiurlionio Neatpažintais ciklais. Čiurlionis intuityviai sudėstydavo ciklo dalis binarinio tonalumo principu, o Balsys monociklą grindė tembrinės faktūros binarika. [Iš leidinio]

ENTimbral texture here is regarded as an outcome of an evolved composer’s relation with sound, which manifests in autonomous empowerment of this parameter in respect of the ones like harmony, melody, rhythm, or musical form. This new notion opens new adequate ways to research orchestral compositions by Eduardas Balsys while putting an emphasis on the timbral priorities that integrate his nationalist musical style. In order to achieve this goal we develop an analytic methodology based on archetypical expressions of timbral textures (parenthetically observed in Lithuanian folk songs sutartinės). We focus on the quaternion of archetypes (antiphonic, responsoric, heterophonic and bourdon), the origins of which can be traced in archaic music (e.g. Lithuanian sutartinės). Throughout the history, these archetypes have gained different forms and metamorphosed into the deep subsystem of the modern orchestra. The main conclusion that we reached during this analysis of Dramatic Frescoes is that timbral priorities audiated by Balsys allowed the composer to reach an integral nationalist identity of all musical elements. Keywords: timbre, timbral texture, archetype, antiphonic, responsoric, heterophonic, bourdon, orchestra, principle of music composing, sutartinės, 20th century music, nationalist style. [From the publication]