Vaiko globos sisteminė pertvarka kaip iššūkis socialinių darbuotojų profesionalumui: kas parodo supervizijos ir intervizijos poreikį?

LTStraipsnyje kokybiniu tyrimu siekiama atskleisti socialinių darbuotojų profesionalumo iššūkius, parodančius supervizijos ir intervizijos poreikį vaiko globos sisteminės pertvarkos kontekste. Vaiko globos sisteminė pertvarka įnešė didelių pokyčių į socialinio darbuotojo profesinės veiklos turinį ir sukėlė iššūkius jų profesionalumui. Tyrimo dalyvių patirčių analizė atskleidė refleksyvios konsultuojamos kultūros poreikį tiek organizacijos viduje, tiek už socialinio darbo organizacijos ribų siekiant stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Visgi išlieka aktualus klausimas: kiek supervizija ir intervizija kaip refleksyvi konsultavimo(si) praktika priimtina ir skatinama profesinėje aplinkoje. Reikšminiai žodžiai: vaiko globa, sistema, socialinis darbas, profesionalumas, refleksija, supervizija, intervizija. [Iš leidinio]

ENThis article analyses the challenge to the professionalism of social workers in the context of the reform of the child care system in Lithuania, and emphasises the need for supervision and social work intervention. The research was carried out in 2019 using criterion sampling; 9 social workers who provide services in the child care system were involved in the research, and semi-structured interviews were performed. Thematic content analysis was applied for data analysis using inductive logic of data systematisation. The new regulations regarding child care and protection of the rights of the child had brought many substantial changes to the professional activities of the social worker and raised great challenges to their professionalism. New duties, functions and roles for social workers also increased uncertainties and tensions. Research participants indicated the lack of explanation both of new regulations and of recommendations about their implementation. Consequently, social workers faced difficulties in exercising their professional responsibilities. In the context of the lack of cooperation between responsible institutions, questions have arisen regarding social workers’ professional accountability and responsibility for their work and the work of other professionals in the system . Because of the lack of services for children and families, including the lack of accessibility to existing services, social workers experience the feeling of being professionally disempowered. Clients and society had been negatively influenced and the work of social workers has been impeded by the lack of information about the process of the reform and the lack of clarity of information.The research uncovered the need for supervision and intervention as reflective consultative practice in the professional environment. The current changes in the child care system in Lithuania have strengthened the peculiarities of the professional activities of social workers: coordination of different functions, construction of a social reality based on different perspectives of different professionals, lack of information about the process of the reform that creates conflict with the client system, a challenging quest for responses relevant to a specific client’s situation. These professional challenges, discovered by the research, demonstrate the need for a reflective consultative culture inside and outside of organisations when looking for inter-institutional cooperation. The question arises about the promotion of reflective consultative practice in the professional environment of social work. Keywords: care of child, system, social work, professionalism, reflection, supervision, intervention. [From the publication]

• Bendradarbiavimas atvejo vadybos procese, teikiant pagalbą mokyklos nelankantiems paaugliams / Rasa Braslauskienė, Jolanta Vaičiulienė, Sonata Pruckutė, Laura Paulaitytė. Tiltai 2022, Nr. 2 (89), p. 159-181.
• Budinčių globotojų fenomenas: tarp galimybių ir visuomenės lūkesčių / Žaneta Bujauskaitė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2022, 30, p. 59-83.
• Globėjų į(si)galinimo raiška savitarpio pagalbos grupėje / Indrė Dirgėlienė, Aistė Rimkevičiūtė, Ramūnė Šukytė-Arutiunian. Tiltai 2023, Nr. 1 (90), p. 66-87.
• Globos namuose gyvenančių paauglių tapatumo išgyvenimas: biografinio pasakojimo interpretacinė analizė : disertacija / Asta Zbarauskaitė. Vilnius, 2009. 181 p.
• Lietuvos socialinės globos įstaigų, dalyvaujančių pertvarkos procese, darbuotojų motyvacijos vertinimas / Jūratė Griciūtė, Laura Senkevičiūtė-Doviltė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2018, [Nr.] 21, p. 35-56.
• Psichosocialinę negalią turinčių asmenų deinstitucionalizacija iš ekologinės sistemų teorijos perspektyvos / Rasa Genienė, Eglė Šumskienė, Violeta Gevorgianienė, Jurga Mataitytė-Diržienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2021, Nr. 22, p. 28-43.
• Refleksijos kultūra – socialinio darbuotojo profesinės veiklos raiškos aspektas / Vanda Kavaliauskienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2010, t. 25, p. 159-171.
• Socialinio darbuotojo ir vaiko teisių apsaugos specialisto bendradarbiavimo svarba / Vida Gudžinskienė, Ina Jasiukonienė. Social inquiry into well-being 2024, 22, 1, p. 49-71.
• Socialinis darbas Lietuvoje : raidos, praktikos ir akademinis aspektai / Albinas Bagdonas. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2001, Nr. 1, p. 10-48.
• Vaiko globos organizavimo principų įgyvendinimas Lietuvoje / Kęstutis Vitkauskas. Viešoji politika ir administravimas. 2010, Nr. 31, p. 133-146.
• Vaiko paėmimo iš šeimos legitimavimo prieštaravimai: socialinio darbuotojo perspektyva / Milda Mockaitytė-Cicilionienė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2014, [Nr.] 14, p. 79-97.
• Vaiko teises siekiančio užtikrinti atvejo vadybininko atsakomybė ir kylantys iššūkiai: patirčių analizė / Vida Gudžinskienė, Auksė Šinkevičė. Social inquiry into well-being 2023, 21, 1, p. 41-61.
• Vaikų globos namų deinstitucionalizacija Lietuvoje: ar "vežimas" judės į priekį? / Lijana Gvaldaitė, Sandra Šimkonytė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2016, Nr. 12, p. 55-73.