Visuomeninės organizacijos Rokiškio apskrityje pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu
LTPirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1918–1940 m.) šalyje veikė nemažai visuomeninių organizacijų, kurios vienijo įvairių pažiūrų piliečius. Organizacijos būrėsi tautiniais, religiniais, politiniais, kultūriniais, socialiniais, pasaulėžiūriniais ir kt. pagrindais. Daugelis visuomeninių organizacijų Lietuvoje buvo įkurtos ar globojamos katalikų bažnyčios. Daugybė įvairių religinių organizacijų – sąjungų, draugijų, brolijų – subūrė daugelį tikinčiųjų įvairiose parapijose. Religinės organizacijos užsiimdavo įvairia veikla: blaivybės, labdaros, šalpos, maldos draugijos (Marijos tarnaičių, Mergelės Marijos Skaisčiausiosios Širdies dukterų, Šv. Vincento Pauliečio, Lietuvos „Carito“, Lietuvos motinoms ir vaikams globoti sąjungos, Švenčiausiojo sakramento brolija, Gyvojo rožinio draugija, Vyrų apaštalavimo sąjunga, Šv. Cecilijos, Šv. Zitos, Jėzaus širdies draugija, tretininkų draugijos, Lietuvių katalikų abstinentų – blaivininkų draugija, Angelo sargo draugija ir kt.). Tokią religinių bendrijų gausą lėmė tai, kad Lietuvoje socialinė globa buvo perduota į įvairių labdaros draugijų ir parapijų rankas. Draugijos buvo pavaldžios Socialinės apsaugos departamentui ir iš valstybės gaudavo paramą. Lietuvos Respublikoje iki 1926 m. buvo įregistruota 71 labdaros draugija, o 1938 m. jų skaičius jau siekė 141, iš jų 78 sudarė lietuvių draugijos. RAKTINIAI ŽODŽIAI: Rokiškis, apskritis, visuomeninės organizacijos, Lietuvos šaulių sąjunga, skautai, Jaunoji Lietuva, ateitininkai, Pavasaris, draugija, sąjunga, federacija. [P. 106]
