Europiniai ar
LTŠios monografijos tyrimo objektas yra susijęs su Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla, Lietuvos piliečių ir jų interesų atstovavimu bei komunikacija nerinkiminiu laikotarpiu. Pagrindinis tyrimo siekis buvo ištirti, kaip Lietuvoje rinktiems Europos Parlamento nariams pavyksta savo veikloje derinti kelių lygių interesus – europinius, nacionalinius ir partinius, analizuojant jų balsavimo tendencijas ir veiksnius, darančius įtaką EP narių apsisprendimui, bei atskleisti, kaip tas derinimas ir EP veikla pristatomi Lietuvoje rinktų EP narių komunikacijoje su Lietuvos gyventojais. Vienas iš tyrimo praktinio aktualumo argumentų yra gyventojų apklausose nustatomas gana žemas ES piliečių žinių apie Europos Parlamentą lygis, nors lietuvių pasitikėjimas ES išlieka tarp aukščiausių, palyginti su kitomis ES šalimis, t. y. skatinantis diskusiją aspektas, keliant klausimą, kiek Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla ir komunikacija gali prisidėti prie Lietuvos gyventojų aukštesnio žinių lygio apie Europos Parlamentą ir jame dirbančius parlamentarus bei didesnio pasitikėjimo šia institucija. Projekte numatyti kokybinio ir kiekybinio pobūdžio tyrimai buvo vykdomi nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. vidurio keliais etapais, kurie apėmė interviu ėmimą, dokumentų ir balsavimo duomenų analizę, kiekybinės Lietuvos gyventojų apklausos atlikimą bei EP narių komunikacijos strategijų tyrimą. Šie skirtingi tyrimo metodai ir etapai padėjo aiškiau pristatyti ir palyginti Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veiklą, gyventojų supažindinimą su šia veikla bei pačių gyventojų nuomones apie europarlamentarų veiklą ir atstovavimą jų interesams. [Iš Įvado]
EN[...] The object of research of this monograph is related to the activities of the members of the European Parliament elected in Lithuania, the representation of Lithuanian citizens and their interests by MEPs and MEPs communication during the non-election period. The main aim of the study was to examine how MEPs elected in Lithuania manage to reconcile the interests of several levels - European, national, and party - by analyzing their voting trends and factors influencing MEPs' self-determination, and to reveal how EP and MEPs activities are presented by MEPs in their communication with the Lithuanian population. One of the arguments for the practical relevance of the study is the relatively low level of knowledge of EU citizens about the European Parliament found in population surveys, although at the same time Lithuanians' trust in the EU remains among the highest compared to other EU countries. This is a stimulating aspect of the debate, raising the question of the extent to which the activities and communication of Members of the European Parliament elected in Lithuania can contribute to a higher level of knowledge and trust of the Lithuanian population about the European Parliament and its parliamentarians. The qualitative and quantitative research envisaged in the project was carried out from May 2019 to mid-2021 in several stages, which included collection of interviews, analysis of documents and voting data, conducting a quantitative survey of Lithuanian residents and research of MEPs' communication strategies. These different research methods and stages helped to discuss and compare more clearly the activities of the MEPs elected in Lithuania, presentation of these activities to the population, and discuss the citizens' own opinions about the activities of MEPs and representation of their interests. [From the publication]
