Tėvynės mylėtojų draugija 1896–1904 m.: organizacijos formavimasis ir lietuviškų knygų leidyba

• Panevėžio apskrities viešoji biblioteka: knygos tekstas

LTJAV lietuvių 1896 m. įkurta Tėvynės mylėtojų draugija buvo pirmoji išeivijos organizacija, kėlusi nesavanaudišką ir labdaringą tikslą – už surinktus pinigus leisti lietuvybę stiprinančias knygeles ir jas nemokamai dalyti jaunimui Lietuvoje. Per 1896–1904 m. laikotarpį buvo atspausdinta 12 knygelių bendru 50 000 egz. tiražu, iš jų trečdalis buvo skirtas Lietuvai. Tiesa, knygeles platinti Lietuvoje iki 1904 m. buvo sudėtinga. Draugija palaipsniui augo – 1904 m. jos kuopose suskaičiuojama apie 2000 narių, o ižde buvo 500 dolerių, kurių jau pakako dviejų knygučių leidybai. Pinigai buvo renkami iš draugijos narių (metinis mokestis – 0,60 $), taip pat prašoma JAV lietuvių aukų; draugijos nariai rengė specialius balius, statė spektaklius, platino loterijos bilietus. Išeiviai buvo plačiai agituojami (susirinkimuose, tautiečių vestuvėse ir krikštynose) stoti į draugiją. Rimtas organizacijos plėtros trukdis buvo JAV lietuvių katalikiškosios visuomenės aktyvistų ir kunigų nepritarimas ir jų agitacija prieš stojimą. Draugijos veiklą, kuri nebuvo nukreipta prieš religiją, jie tapatino su laisvamanybe, o lietuvybės išsaugojimą siejo su katalikų tikyba. RAKTINIAI ŽODŽIAI: Tėvynės mylėtojų draugija, kuopos, knygos, „Vienybė lietuvninkų“, „Ūkininkas“, Plimutas, Tomas Astramskas, Jurgis Kazakevičius, Mikas Paltanavičius. [Iš leidinio]