LTStraipsnyje pristatoma tiek akademinei, tiek plačiajai publikai menkai žinoma Australijos lietuvių išeivijos rašytoja, prozininkė Agnė Lukšytė (1920–2007), tyrinėjamas jos biografijos ir kūrybos kontekstas, analizuojama kūryba. A. Lukšytė Antrojo pasaulinio karo metu pasitraukė į Vakarus, pateko į perkeltųjų asmenų stovyklą Vokietijoje, o iš ten atvyko į Australiją, kurioje gyvenę išeiviai save vadino dvigubais tremtiniais dėl geografinės padėties ir sunkesnės adaptacijos. Debiutavusi novelių rinkiniu būdama 50 metų amžiaus, rašytoja 20 metų publikavo kūrinius ir publicistiką spaudoje. A. Lukšytės kūryba buvo pastebėta ir įvertinta išeivijos literatūros kritikų, tačiau tęsti veiklą nuo diasporos kultūros centrų smarkiai nutolusioje šalyje buvo sunku. Dėl tam tikrų priežasčių A. Lukšytei buvo sunku gauti Australijos lietuvių diasporos palaikymą. Tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę susiklostė palankios aplinkybės tėvynėje publikuoti jos likusias knygas, tačiau Lietuvos literatų ir kritikų dėmesio autorė nesulaukė. Tyrimu siekiama išsiaiškinti A. Lukšytės nepritapimo išeivijoje priežastis ir kūrybos sklaidos problemas. Raktažodžiai: egzilis, literatūros laukas, moterų literatūra, pokario lietuvių literatūra, Australijos lietuvių diaspora. [Iš leidinio]
ENThis article aims to present Agnė Lukšytė (1920–2007), a prose writer who is very little known to both academia and the general public. Lukšytė has left Lithuania during the Second World War, she was in a camp for displaced persons in Germany, and from there she came to Australia, where emigrants called themselves double exiles due to their geographical location and difficulties of adaptation. Lukšytė made her debut with a collection of short stories at the age of 50, then published her short stories and articles in the cultural press for twenty years. Lukšytė’s work has been noticed and appreciated by diaspora literature critics, but it has been difficult for her to continue writing in a country removed so far from the cultural centers of the diaspora in United States. For some reasons she didn’t get much support from Lithuanian diaspora in Australia. Only after Lithuania regained its independence did she find favorable conditions for publishing her remaining books in her homeland, but she did not receive the attention of Lithuanian writers and critics. The aim of this research is to examine the context of Lukšytė’s biography and creative career, to analyze her work, to find out the reasons why she had difficulties to be accepted in diaspora, and had problems publicizing her work. Keywords: exile, field of literature, women’s literature, post-war Lithuanian literature, Australian Lithu anian diaspora. [From the publication]