LTVytauto Didžiojo universiteto (VDU) vardas yra įrašytas ne vienoje 1918 m. Lietuvos valstybingumą atkūrusių ir tvirtinusių mokslo, kultūros ir visuomenės veikėjų biografijų. 1944 m. vasarą, kai vienus okupantus keitė kiti, kai naciai traukėsi iš Lietuvos, o sovietai antrą kartą ruošėsi okupuoti Lietuvą, pastarųjų sugrįžimas, primenantis pirmosios sovietų okupacijos tragiškas patirtis, privertė ir VDU profesūrą trauktis iš Tėvynės į laisvus Vakarus. Pasitraukusieji kelis mėnesius arba kelis metus gyveno deportuotųjų asmenų (DP, angl. displaced persons – perkeltieji asmenys) stovyklose Vokietijoje ir Austrijoje, prieglobstį rado Prancūzijoje, Danijoje, Italijoje, Norvegijoje. Vėliau, karui dar tebevykstant arba jau pasibaigus, dažnas jų išvyko į JAV, Kanadą, Australiją, Didžiąją Britaniją. Straipsnyje pristatomi VDU mokslininkai, kurie ir pasitraukę iš Lietuvos tęsė akademinę veiklą, dirbo Vakarų Europos, JAV, Azijos, Australijos universitetuose. Per jų likimus siekiama parodyti, ar ir kaip VDU profesūrai pavyko įsitvirtinti laisvojo pasaulio akademinėje erdvėje, susikurti lietuviško mokslo nišą. Chemikai, inžinieriai, architektai, biologai, medikai, literatai, istorikai, tęsdami mokslinius tyrimus ir dėstydami universitetuose, institutuose, dirbdami biuruose, tuo pat metu reiškėsi lietuvių išeivijoje, jos organizacijose, sambūriuose, spaudoje, įvairioje kultūrinėje veikloje. Raktažodžiai: Vytauto Didžiojo universitetas, profesūra, lietuvių išeivija. [Iš leidinio]
ENThe name of Vytautas Magnus University occurs in the biographies of quite a few personalities who as scholars, cultural workers, and social activists participated in the founding and strengthening of the Lithuanian state reestablished in 1918. In the summer of 1944, when one set of occupiers replaced another one, when the Nazis retreated from Lithuania and the Soviets prepared to occupy Lithuania for a second time, the return of the latter forced many professors who did not want to relive the tragic experiences of the first Soviet occupation, to flee from their homeland to the free West. There they lived for a few months or even for several years in camps set up by the Western allies for displaced persons (DPs) in Germany and Austria, or found refuge in France, Denmark, Italy, and Norway. Later, when the war was still raging or mostly after it had already ended, many of these refugees left for the United States, Canada, Australia, Great Britain, and South America. This article presents those VMU scholars who having left Lithuania continued their academic activities at universities in Western Europe, the United States, Asia, and Australia. Through reviewing their fates we strive to show whether and how VMU professors managed to establish themselves in the academic spheres of the free world and to create for themselves a space in which Lithuanian scholarship could thrive. Chemists, engineers, architects, biologists, physicians, literary scholars, historians continued their research and taught at universities and institutes or worked in bureaus while at the same time working in and for the Lithuanian community abroad by participating in its organizations, media, and cultural endeavors of various sorts. Keywords: Vytautas Magnus University, professors, Lithuanian diaspora. [From the publication]