Lietuvos gyventojų protestai, rezoliucijos ir pareiškimai diplomatinėje kovoje 1919 m.

LTPublikuojamas Seinų apskrities seimelio delegacijos atstovų sudarytas dokumentas turėjo savo priešistorę. Jo pasirodymą nulėmė Lietuvos ir Lenkijos valstybių teritorijos pasidalijimo problemos, kurias komplikavo mišri gyventojų sudėtis kai kuriose vietose, taip pat Lenkijos karinių dalinių veržimasis į tą teritorijos dalį, kurią jau buvo pradėjusi kontroliuoti Lietuvos laikinoji vyriausybė. Šis procesas nuo amžių tose teritorijose gyvenusius lietuvius vertė „užsienio lietuviais“. Lietuvai nerimą kėlė tai, kad sąjungininkų bandymai nustatyti demarkacijos liniją neveikė, nes Lenkija, motyvuodama kovų su bolševikais būtinybe, ją pažeidinėjo. Taip atsirado vietos gyventojų, pasipiktinusių lenkų skverbimusi, pareiškimų, kurie būdavo siunčiami ne tik Lietuvos valdžiai, bet ir sąjungininkų misijoms, kurios ėmė veikti Lietuvoje. Pasipiktinimą kėlė tai, kad Prancūzija palaikė Lenkiją, todėl pyktis krypo ir į Prancūzijos misiją Lietuvoje. Savo ruožtu Lietuvos delegacija prie Paryžiaus Taikos konferencijos vietos gyventojų pareiškimus naudojo teritorinėms pretenzijoms pagrįsti. Lietuvos archyvuose aptikome gyventojų rezoliucijų, deklaracijų, kreipimųsi ir prašymų jų gyvenamas teritorijas, kurios jau iš seno buvo arba pateko į kitų valstybių valdymo zoną, prijungti prie Lietuvos. [Iš leidinio]

• Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Żeligowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. laprkitis-1920 m. spalis) : dokumentų rinkinys / sudarė Edmundas Gimžauskas ; parengė Edmundas Gimžauskas, Artūras Svarauskas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. 702 p.
• Lietuvos vyriausybių 1918-1920 metų posėdžių protokolai / sudarė Alfonsas Eidintas ir Raimundas Lopata. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2018. 2 t. (607+431).