LTJAV lietuvių įvairių veikėjų atsiminimuose pažymimi savo arba savo srovės nuopelnai įkuriant Bendrąjį Amerikos lietuvių šalpos fondą (BALF). Norint išsiaiškinti, kaip buvo įkurta ši šalpos organizacija, teko atlikti tyrimą remiantis archyviniais dokumentais bei kitais šaltiniais. Amerikos lietuvių bendrą šalpos darbą nuolat kėlė Lietuvos atstovai JAV 1940–1943 m. Karo metais daug fondų, įkurtų išeivijoje, nepateisino aukomis Lietuvos pabėgėlių ir tremtinių poreikių. Aiškėjo vieno bendro fondo būtinumas. 1943 m. Pitsburgo konferencijoje ALTʼa įsipareigojo tokį fondą įsteigti. JAV valdžia pripažino tik užregistruotus ir jos kontroliuojamus fondus ir tik tokiems leido siųsti surinktas aukas į užsienį. Toks buvo tik JAV lietuvių tautininkų Lietuvių tautinis šalpos fondas, kuris tapo ašimi derybų tarp ALTʼos ir tautininkų kuriant bendrą šalpos fondą. Tautininkai, darydami nuolaidas, atsisakė savo fondo ir dalyvavo kuriant BALFʼą. Tai užtikrino, kad bus surinkta daugiau aukų ir įstota į JAV Tautinį karo fondą (TKF), iš kurio buvo galima gauti dideles pinigines sumas lietuviams šelpti Europoje. BALFʼas buvo įkurtas 1944 m. kovo 25 d., įregistruotas ir tik vėliau priimtas į TKF’ą. Tam įtakos turėjo ne tik ilgalaikės derybos tarp ALT’os ir tautininkų, bet ir komunistuojančių JAV lietuvių pasipriešinimas bei sovietams palankių JAV politikų požiūris. BALF’as tapo pamatu JAV lietuvių srovių vėlesniam politiniam suartėjimui. [Iš leidinio]
ENIn their memoirs, the activists of various Lithuanian-American organizations highlight their personal or their organization’s contributions to the establishment of the United Lithuanian Relief Fund of America (BALF). Getting clear on how this charitable organization was founded required researching archival documents and other sources. During the years from 1940 to 1943 Lithuanian representatives in the United States repeatedly called for the establishment of a general Lithuanian charitable agency. During these war years many funding institutions created in the emigration did not meet the needs of Lithuanian refugees and deportees. The need for one united foundation became apparent. At its conference in 1943 in Pittsburgh the Lithuanian-American Council (ALT) undertook to establish such a fund. The U.S. government recognized only registered foundations controlled by the U.S. and only allowed these to send donations it had collected to foreign countries. The only such fund in the U.S. was the Lithuanian National Relief Fund established by Lithuanian Nationalists (tautininkai) in America. This became the crux of the debate between the Lithuanian-American Council and the Nationalists in forming the united relief fund. The Nationalists made some concessions, and discontinuing their own fund they agreed to join in creating the United Lithuanian Relief Fund of America. This guaranteed a larger collection of donations and membership in the U.S. National War Fund, which eventually made available large amounts of money for the relief of Lithuanians in Europe. Even though BALF was founded on March 25, 1944 and registered, it took a while before it was admitted to the U.S. National War Fund. [...]. [From the publication]