LTŠiuo tekstu siekiama atkreipti dėmesį į grįžtamosios migracijos poveikio Lietuvos visuomenei tematiką. Straipsnyje nagrinėjamas po 1990 m. į Lietuvą grįžusių išeivių (pirmosios ir antrosios kartos) poveikis religijos sričiai. Posovietinė tikrovė paskatino kai kuriuos išeivius grįžti ir savo darbu bei socialiniu kapitalu prisidėti prie Lietuvos valstybės ir visuomenės stiprinimo bei gerovės kūrimo. Katalikiškas vertybes propagavusiai išeivijos daliai buvo akivaizdu, kad religijos ir dvasingumo padėtis Lietuvos visuomenėje liūdna ir kad šioje srityje reikalinga jų pagalba. Lietuvos dvasinio atsinaujinimo idėja tapo varomąja jėga daugeliui katalikiškos pasaulėžiūros grįžusiųjų. Katalikų Bažnyčios institucinis stiprinimas, tikinčiųjų bendruomenės ugdymas ir teologijos mokslo bei studijų plėtra yra tos sritys, kuriose grįžusiųjų poveikis ryškiausias, tačiau bandymai plėtoti prieškariu ir diasporoje veikusių katalikiškų nevyriausybinių organizacijų bei krikščioniškąją demokratiją propaguojančių politinių organizacijų populiarumą nebuvo sėkmingi. [Iš leidinio]
ENThis paper aims to draw attention to returnees’ impact on the development of Lithuanian society after 1990 and especially on the realm of religion. The post-Soviet reality of Lithuania encouraged some migrants to return and contribute to the strengthening of the Lithuanian state and society through their work and social capital. It was particularly evident in returnees, as presenters of Catholic culture and values. For them, it was apparent that the spiritual situation in Lithuanian society is sad and requires assistance. The idea of Lithuaniaʼs spiritual renewal became a driving force for many return migrants who emphasized their Catholic identity. Strengthening the Catholic Church in Lithuania as an institution and ties between the believers, also the development of theology studies are the spheres where the influence of returnees is the most prominent. Due to Lithuaniaʼs societyʼs different social, ideological, and religious settings, the attempts of returnees to broaden the popularity of Catholic NGOs and political organizations related to Christian democracy have not been so effective. [From the publication]