Darbo migracijos, kvalifikacijos ir lietuviškosios tapatybės sankirtos: išsaugoti, palaikyti ar kurti?

LTTarptautinė migracija – visuomenėje vykstančių giluminių procesų atspindys. Pastarojo meto migracijos teorijos teigia (pvz., Francis Fukuyama), jog šiuolaikinėms liberalioms visuomenėms būdinga silpna kolektyvinė-bendruomeninė tapatybė, o šiose visuomenėse susiformavusiems individams nebūtinai įtakos turi kolektyvinės lokalių nacijų vertybės. Panašiai ir Lietuvoje gaji visuomenės nuomonė apie sėslų lietuvio būdą tikrovėje nepasiteisina, nes emigruojančiųjų skaičiai kasmet išlieka gausūs. Migracija iš Lietuvos lietuviškajame moksliniame ir demografiniame diskursuose, taip pat ir žiniasklaidoje įprastai teikiama kaip problema, kurią reikia išspręsti. Valstybės kuriamos programos, vykdomos studijos ne ką padeda. Individo apsisprendimas gyvenimo pokyčių ir prasmės ieškoti svetur stipresnis už viešinamus politinio lygmens pareiškimus ir siūlomas programas. Šį probleminį požiūrį į migracijos procesus aštriai kritikuoja vienas žymiausių migracijos studijų atstovų Stephen Castles, tvirtindamas, kad migracija yra natūralus vyksmas, kuris neigiamą atspalvį įgyja dėl valstybių vyriausybių siekio kontroliuoti ir reguliuoti migracijos srautus. Anot mokslininko, probleminis požiūris būdingesnis vertinant nekvalifikuotus migrantus, kurie dažnai sutapatinami su blogiu ir grėsme gerovės valstybių ekonominiam ir socialiniam stabilumui. Castles teigimu, toks požiūris yra neteisingas iš esmės, nes prieštarauja vienai pagrindinių žmogaus teisių į laisvą judėjimą. Kita vertus, nekvalifikuota darbo migracija mokslinėje literatūroje, anot autoriaus, yra priešpriešinama kvalifikuotai, kuri atlieka teigiamo, gerovės valstybių vertinamo ir trokštamo personažo vaidmenį. Šiame straipsnyje aptariamos šiuolaikinės lietuvių migracijos ir joje besiformuojančios tapatybės prasmės, susipinančios su namų (tėvynės) samprata. [Iš straipsnio, p. 9]

ENThe article discusses the relationship between national identity and skilled labor migration: how present-day emigrants working in skilled labor jobs create and maintain their national identity and seek either to preserve it or to renounce it. How do the position of emigrants in foreign labor markets, their social networks in Lithuania and the foreign country they work in, and their plans for the future reflect the strategies and concepts of construing national identity? An analysis of data collected in research done in 2011 showed that skilled labor migrants practiced their Lithuanianness largely through ties with their relatives and friends living in Lithuania. Seeking to preserve the employment position they have secured abroad and improve their qualifications, emigrants have limited opportunities to join official and non-official networks of Lithuanians living abroad; and while working mainly in an international labor pool they experience a lack of Lithuanian social relations. [From the publication]