Studentų darbų fraziškumas
LTŠiame leidinyje pristatomas bakalauro pakopos studentų lietuvių kalba parašytų baigiamųjų darbų akademinio žodyno ir fraziškumo tyrimas bei jo pagrindu parengtas akademinių frazių, tinkamų vartoti rašant rašto darbus, sąvadas. Sąvadas ir tyrimas buvo parengti vykdant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos remtą projektą „Studentų darbų fraziškumo tyrimai ir interaktyvusis frazemų sąvadas“, finansuotą iš „Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų 2011– 2020 m.“ programos. Naudojantis specialiai šiam tyrimui sukurtu studentų darbų tekstynu monografijoje analizuojamas akademinio žodyno ir keturnarių leksinių sekų vartojimas pirmosios studijų pakopos pagrindinių mokslo sričių studentų rašto darbuose. Pirmoji monografijos dalis skirta teoriniams klausimams ir bendrai tyrimų lauko apžvalgai. Kertinės tyrimo teorinės nuostatos apima tarpdalykinės akademinės (mokslo) kalbos ir akademinio žodyno egzistavimo sampratą. Taip pat pristatomi akademinio diskurso tyrimai ir aptariamos akademiniams rašymui skirtos metodinės priemonės. Antrojoje dalyje pateikiama tyrimo problematika, tyrimo metu išsikelti tikslai ir uždaviniai. Fraziškumo principas sudaro metodinį tyrimo pagrindą leksiniu, struktūriniu ir funkciniu atžvilgiais. Kartu pristatomas ir tekstynas, aptariamos metodinės su tekstyno sudarymu ir medžiagos apdorojimu susijusios problemos. Trečiojoje dalyje keliamos akademinio žodyno sudarymo problemos, aptariami akademinių žodžių, jų formų vartosenos leksinėse sekose ir kolokacijose ypatumai, sudaromas dažnumu paremtas ir rašto darbų specifiką atspindintis akademinių žodžių sąrašas.Ketvirtojoje monografijos dalyje pateikiamas studentų darbų kalbos fraziškumo tyrimas. Тiriami 2010–2016 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose rašyti semestriniai ar kursiniai bei baigiamieji bakalauro darbai: keturnarių sekų įvairovė ir variantiškumas, morfologiniai modeliai ir jų variacijos, nustatytos sekų funkcijos ir palygintas jų dažnumas tam tikros dalykinės srities tekstuose. Remiantis studentų darbų tekstyno medžiaga, tyrimo įžvalgomis ir papildomais šaltiniais (daugiausia Lietuvių mokslo kalbos tekstynu CorALit) buvo sukurtas elektroninis mokslo darbuose vartojamų frazių sąvadas, kuris pristatomas penktojoje monografijos dalyje. Tikimės, kad frazynas bus naudinga pagalbinė priemonė lietuvių kaip gimtąja ar antrąja kalba rašantiems įvairių studijų pakopų ir specialybių studentams. [Iš Įvado]
ENThis volume discusses the findings of a study of academic vocabulary and formulaic language in undergraduate student writing in the Lithuanian language. It also presents the first Lithuanian academic phrase bank dedicated to student writing, which has been developed as a result of the study. The phrase bank and the research behind it were carried out as part of the project ‘Student Academic Writing Formulaicity Research and Interactive Phrase Bank’ supported by the National Lithuanian Language Commission and funded under the 2011–2020 research programme ‘Standard Lithuanian, Dialects and Varieties of Lithuanian: Current State and Change’. Relying on the purpose-built graduation paper corpus, this book offers an analysis of the structure and usage of academic vocabulary and lexical bundles in undergraduate dissertations in the main academic fields, taking note of their disciplinary preferences. […] The study has provided a number of interesting insights into the formulaic language in undergraduate student written discourse; at the same time, it could serve as a guide for further research. The text corpora accumulated by the authors could be used to analyse recurrent sequences of a different volume or frequency, with a view to defining the most representative examples of the structure of the Lithuanian language. Namely, a question can be raised whether four-word lexical bundles, which are the most frequent research subject of English-speaking authors and the focus of analysis in the present monograph, are best-suited for the analysis of Lithuanian formulaic language. As a synthetic language, Lithuanian is characterised by a low number of function words in a bundle, it’s lexical structure and meaning can be rather broad and therefore it may not be easy to characterise them in terms of binary collocations or one single function.It would be thus worthwhile to carry out another study, drawing on a rather wide pool of three-word bundles generated by the present project and focusing on all the above aspects. It could be aimed at extracting a higher number of more stable morphological models and (prototypical) lexical and morphological models of the academic language, and at defining the va-riation of syntactic complements. One more topic for analysis could be expansions, such as adjectives, pronouns and particles in collocations. Such information cannot be extracted purely automatically and can only be described in detail following a thorough analysis of expansions. In a longerterm perspective, it would be useful to perform the analysis of functional bundles with the focus on specific links between lexemes and functions, and lexical regularities that become obvious by analysing a complete range of phrases serving the same function. Finally, another avenue of future research could be a comparative analysis of academic vocabulary from automatically generated lexical bundles. This would allow researchers to look into the structural, lexical, grammatical and functional properties of Lithuanian and other languages in the sequences of academic language. Such research could also form the basis for a multilingual academic phrase bank. [From the publication]
