LTStraipsnyje pristatomas liaudies medicinos sampratos diskursas istoriškumo, socialinės aplinkos ir moksliškumo kategorijų sąsajų kontekstuose. Vienas esminių liaudies medicinos bruožų yra tarpdalykinis jos pobūdis, lemiantis būtinybę jau minėtas kategorijas grįsti konteksto analize, įvertinant teorines ir praktines liaudies medicinos prieigas. Straipsnį sudaro 4 dalys, atliepiančios liaudies medicinos sampratos diskurso analizės prieigas. Pirmoje dalyje pristatomas liaudies medicinos antropologinis vertinimas, kaip socialinės aplinkos, istoriškumo ir moksliškumo prieiga. Antroje išryškinamas liaudies medicinos istoriškumo kontekstas, keliantis klausimą, liaudies medicina yra nykstantis senovės palikimas ar besikeičianti tradicija? Trečioje dalyje analizuojama liaudies medicinos raiška socialinės aplinkos aprėpties prieigose: nuo kaimo iki miesto, nuo tautos iki žmonijos. Ketvirtoje dalyje skatinama įvertinti liaudies medicinos ir moksliškumo sąsajas, kaip racionalumo (irracionalumo) problemą. Išvadose akcentuojama, kad pristatant liaudies medicinos sampratos diskursą jau minėtais segmentais (socialinė aplinka, istoriškumas, moksliškumas), liaudies medicinos teorinė ir praktinė raiška vertinama ne tik praeities, bet ir šiandienos patirties kontekstuose. [Iš leidinio]
ENThe article presents the discourse of folk medicine concepts in contexts of historicity, the social environment, and scientificity category interfaces. One of the essential features of folk medicine is its intra-disciplinary nature, necessitating basing the already-mentioned categories on a context analysis of theoretical and practical approaches to folk medicine. The article consists of four parts, which correspond to the approaches of discourse analysis on the concept of folk medicine. The first part presents the anthropological evaluation of folk medicine approaches to the social environment, historicity and scientificity. The second part highlights the context of the historicity of folk medicine, which raises the question whether folk medicine is an endangered legacy or a changing tradition? The third part analyses the expression of folk medicine in approaches to the coverage of the social environment: from village to city, from nation to humanity. The fourth part leads to an evaluation of the interfaces between folk medicine and scientificity as a problem of rationality/irrationality. In conclusion, it is emphasised that by presenting the discourse of folk medicine concepts in the already-mentioned segments (social environment, historicity, scientificity), folk medicine’s theoretical and practical expression is evaluated in contexts of today’s and past experiences. [From the publication]