Lietuvos ir Norvegijos visuomeninių transliuotojų analizė finansavimo aspektu

LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos visuomeninio transliuotojo finansavimo politika, ji lyginama su visuomeninės televizijos padėtimi Norvegijoje. Darbo tikslas – išsiaiškinti svarbiausias visuomeninių transliuotojų finansavimo politikos gaires Lietuvoje, apsvarstyti, kaip panašaus pobūdžio klausimai yra sprendžiami Norvegijoje. Straipsnyje nagrinėjama tiesioginė valstybės parama LRT – subsidijos, taip pat problemos, kurias kelia antrasis Lietuvos visuomeninio transliuotojo pajamų šaltinis – reklama. Analizuojami abonentinio mokesčio – tipiškos europietiškos visuomeninių transliuotojų finansavimo formos – privalumai ir minusai Lietuvoje, pabrėžiant, jog Norvegijos visuomeninis transliuotojas NRK yra finansuojamas Norvegijos piliečių mokamu licencijos mokesčiu. Straipsnyje daromos šios išvados: pirma, idealus visuomeninio transliuotojo modelis – visiems prieinama paslauga, nepriklausoma nuo komercinių interesų ir valstybės įtakos, stabiliai finansuojama visuomenės, kuriai atskaitingas žiniasklaidos sektorius; antra, LRT finansavimo modelis – mišrus valstybinis-komercinis; komercinė veikla iškreipia LRT statusą, trukdo vykdyti užsibrėžtus tikslus; trečia, LRT abonentinis mokestis – tik ateityje numatytas finansavimo šaltinis, kadangi šiam sprendimui trūksta politinės valios; ketvirta, Norvegijos NRK yra finansuojama visuomenės mokamu mokesčiu, kuris teikia stabilias, pastovias pajamas ir užtikrina nacionalinio transliuotojo tarnystę piliečiams.Reikšminiai žodžiai: Visuomeninis transliuotojas; Finansavimas; Norvegija (Norway); Public Broadcasting; Finances.

ENThis article analyzes funding policies for Lithuanian public broadcaster. It compares the situation of public broadcasters in Lithuania and Norway. The purpose of the work is to clarify the most important landmarks in the public broadcasters funding policies in Lithuania, and to discuss how problems of similar natures are solved in Norway. The article examines direct financial support to LRT – subsidies, as well as problems posed by a second source of funding for the Lithuanian public broadcaster - advertisement. The article analyzes the advantages and disadvantages of the subscription fee in Lithuania, the kind of funding typical for European public broadcasters, stressing that the Norwegian public broadcaster NRK is financed from the licence fee paid by the Norwegian citizens. The article comes to the following conclusions: First, the ideal model of a public broadcaster – a service available to everybody, independent from commercial interests and state influence, stably financed by the society, to which the media and the press sector is accountable. Second, LRT’s a mixed state-commercial funding model, in which commercial activities distort LRT’s status, prevent it from carrying out the set goals. Third, LRT’s proposed subscription fee is compromised because of a lack of political will to carry it out. Fourth, Norwegian NRK is financed from the tax revenues, which provides a stable and steady income and ensures that the national broadcaster serves the citizens.