Rašymas kaip moralinis Kristaus performansas.
LTStraipsnyje nagrinėjamas svarbiausio Evangelijos veikėjo rašymas ant žemės kaip moralinis Jėzaus performansas, atsidūręs iš pirmo žvilgsnio siaurame, bet kartu nelauktai paradoksaliame komparatyvistiniame lauke -- XX amžiaus modernizmo klasiko, argentiniečių poeto ir prozininko Jorge Luiso Borgeso eseistikoje ir žemaičių mąstytojo Justino Mikučio žodinėse improvizacijose, kurias, straipsnio autoriaus nuomone, galėtume pavadinti filosofinėmis parabolėmis. Straipsnio autorius lygina J. L. Borgeso ir J Mikučio kūryboje atsispindintį požiūrį į rašytinį Kristaus žodį. Vienintelis Naujajame Testamente užfiksuotas Kristaus rašymo liudijimas, straipsnio autoriaus nuomone, J. L. Borgeso yra nedviprasmiškai verbalizuojamas, bet nepaverčiamas tekstu, o J. Mikučio perkeliamas į teatrinę plotmę, kurioje klausimą "Ką parašė Kristus?" keičia ne mažiau svarbus, "Kodėl rašė Kristus?". Straipsnio autorius mano, kad Kristaus rašymą galima vadinti moraliniu performansu, nes rašmenys dingsta dulkėse, bet autoriaus balsas nesunaikinamas; rašmenys žemėje (smėlyje, dulkėse) neblokuoja pasakymo ir pranešimo, grafemos neištrina autoriaus "aš".Reikšminiai žodžiai: Jono evangelija; Jėzus Kristus; Borges; Platonas; Ricouer; Knyga; Rašymas; Mikutis; Performansas; St. John's Gospel; Jesus Christ; Borges; Plato; Ricouer; Book; writing; Mikutis; Performance.
ENThe article analyses Jesus Christ’s, hero’s of the Evangel, writing on the ground as his moral performance, which appeared in, at first sight, narrow but together surprisingly paradoxical comparativistic field, i.e. the essays of a modern classicist Argentinean poet and prosaist of the 20th century Jorge Luis Borges, and oral improvisations of Samogitian thinker Justinas Mikutis that, in the opinion of the author of this article, might be called as philosophical parabolas. The author of the article compares the attitude towards Christ’s writing in J. L. Borges and J. Mikutis works. In the opinion of the author, J. L. Borges unambiguously verbalises the only witness of Christ’s writing noticed in the New Testament, but do not transforms it to the text, but J. Mikutis transfers it to a theatre level where the question “What did Christ write?” is changed by no less important “Why did Christ write?”. The author of the article thinks, that Christ’s writing may be called as moral performance, since the letters disappear in dust, but the voice of their author does not; writing on earth (sand, dust) does not block saying and the information transferred – graphemes do not erase the identity of their author.
