Lietuvos kariuomenės istorijos tyrimai 1990-1999 m.
LTSavo atsiminimuose į įvykius po 1990 m. istorikai Gintautas Surgailis, Arvydas Pociūnas ir Vygantas Vareikis pažvelgė iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos perspektyvų, paprašius jų akcentuoti prieš tris dešimtmečius buvusias aktualias temas, įsimintinus epizodus ir renginius, žmones, kurie tuo metu dirbo. Bet, žinoma, atsiminimų autoriai galėjo pasirinkti, ką rašyti, o ką nutylėti, jų tekstai nei recenzuojami, nei „cenzūruojami“ nebuvo. Mintis pažvelgti iš trijų miestų atėjo savaime, nes Vilniuje kūrėsi krašto apsaugos sistemos institucijos, telkėsi ir tebesitelkia dauguma istorikų. Kaunas išskirtinis tuo, jog jame veikia Vytauto Didžiojo karo muziejus, kurio priedermė ne tik eksponuoti karybos artefaktus, bet ir tirti jos istoriją, kad būtų ką eksponuoti, apie ką pasakoti. Klaipėdoje 1934–1935 m. pradėtas Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kūrimas, buvo įsteigti du institutai – Prekybos ir Pedagoginis, diskutuota apie universiteto uostamiestyje steigimą. Nuo 1959 m. čia veikė skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų padaliniai – fakultetai, o juos sujungus 1990 m. buvo įsteigtas Klaipėdos universitetas, po poros metų, 1992-aisiais, jame – Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras, kuris vėliau išaugo į Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutą. Klaipėdos karinė praeitis, aktualios ir net skausmingos temos, matyt, neišvengiamai uostamiesčio akademinę bendruomenę pastūmėjo domėtis karo istorijos klausimais, pirmiausia – karų poveikiu visuomenėms, o vėliau ir karyba, t. y. kaip buvo kariaujama.Tai galiausiai išaugo iki karybos istorijos specializacijos magistro studijų programos. Istorikų publikuojamų pasakojimų chronologiniai rėmai kur kas platesni, nes dažniausiai yra ir priešistorė, ir tęsinys. Atsiminimai toks žanras, kai vieniems atrodantys svarbūs praeities įvykiai kitų lieka nepastebėti, pamiršti, nes juose nebuvo dalyvauta. Vis dėlto tikimės, kad Karo archyvo puslapiuose atsiminimai karo istorijos ir karybos temomis bus ne išimtis, o atgimusi tradicija. [Iš teksto, p. 332-333]
- 1921-1940 m. laikotarpio Lietuvos kariuomenės tyrimai / Jonas Vaičenonis. Karo archyvas. 2003, 18, p. 339-354.
- 1944-1953 metų partizaninio karo Lietuvoje istoriografija / Mindaugas Pocius. Istorija. 2006, Nr. 64, p. 52-64.
- Archeologijos mokslo vaidmuo karo istorijos tyrimuose / Manvydas Vitkūnas. Karo archyvas. 2003, 18, p. 296-306.
- Dėl Lietuvos kariuomenės kūrimo ir nepriklausomybės kovų istoriografijos / Vytautas Lesčius. Lietuvos istorijos studijos 2002, t. 10, p. 34-51.
- Karo istorija tarpukariu Lietuvoje ir dvi Karo mokslų draugijos (1921–1933 m.) / Vytautas Jokubauskas. Istorija. 2018, Nr. 112, p. 33-66.
- Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais / Arvydas Pociūnas. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008. 186 p.
- Lietuvos karinis laivynas, 1935-1940 / Gintautas Surgailis ; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2003. 207 p.
- Lietuvos kariuomenė, 1918-1920 / Vytautas Lesčius. Vilnius : Leidybos centras, 1998. 619 p.
- Lietuvos karo istorijos tyrimų organizavimas 1918-2008 metais / Jonas Vaičenonis. Istorija. 2009, Nr. 73, p. 59-67.
- Nauja knyga Lietuvos šaulių sąjungos šimtmečiui istoriografijos kontekste : recenzija / Vytautas Jokubauskas. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2019, t. 38, p. 243-253.
- Postmodernus istorinės rekonstrukcijos judėjimas Lietuvoje / Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė. Res humanitariae. 2019, t. 26, p. 92-109.
- Visuomenė be universiteto? (aukštosios mokyklos atkūrimo problema Lietuvoje: XIX a. vidurys - XX a. pradžia) / Darius Staliūnas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2000. 215 p.
- XVIII a. Lietuvos karo istorijos tyrimų apžvalga / Valdas Rakutis. Karo archyvas. 2003, 18, p. 307-322.
