Vaikų fizinė ir psichikos sveikata: 2020 metų pavasaris ir ruduo
LTVaikų sergamumas COVID-19 kur kas mažesnis nei suaugusiųjų: Švedijoje vaikai iki 10 metų amžiaus sudarė tik 0,5 proc., o 10–19 metų 1,3 proc. visų atvejų. Ispanijoje 0,8 proc. COVID-19 teigiamų asmenų buvo iki 18 metų (Tagarro, 2020). Šia liga vaikai dažniausiai serga lengvai, fiksuojama tik pavienių vaikų mirties atvejų (Kelvin et al., 2020). Vaikams didesnė problema ne COVID-19, bet su ja susiję pokyčiai visuomenėje. Paskelbus karantiną, užsidarė mokyklos ir nutraukta neformaliojo ugdymo ir popamokinė veikla, pradėtas nuotolinis mokymas. Pasikeitė šalies ir žmonių ekonominė ir socialinė padėtis. Daugelis žmonių pradėjo dirbti iš namų, neteko darbo, artimųjų ar patys susirgo. Karantinas yra veiksminga priemonė suvaldyti grėsmingas infekcijas, tačiau jo taikymas sukelia daug ekonominių, socialinių ir medicininių problemų. Didelę įtaką turi apribojimų lygis ir trukmė. Karantino metu ypač nukenčia vaikai: buvimas namuose sukelia daugiau psichologinės žalos, nei paties viruso sukelta fizinė liga. Mokyklų uždarymas, negalėjimas žaisti lauke, socialinių kontaktų ribojimas, pasikeitę mitybos ir miego įpročiai sutrikdo įprastą vaiko gyvenimo režimą bei svarbių vaiko raidai poreikių tenkinimą, o tai gali sukelti rimtų ilgalaikių fizinės ir psichikos sveikatos sutrikimų. Neigiamas karantino poveikis labiau pasireiškia vaikams iš probleminių šeimų (Ghosh et al., 2020). Jungtinių Tautų Organizacija pranešė, kad daugelis vaikų pandemijos metu patyrė sunkų psichologinį stresą, smurtą šeimoje, prievartą, aplaidumą, išnaudojimą. Tyrimų duomenimis, nuo 2,39 proc. iki 22 proc. padaugėjo vaikų, besiskundžiančių įvairiais somatiniais simptomais (Liu et al., 2020; Tian et al., 2020).Šiame skyriuje mes siekėme pristatyti mūsų tyrimo pagrindinius rezultatus, atskleidžiančius priešmokyklinio ir 1–8 klasių mokinių fizinės ir psichikos sveikatos, somatinių simptomų, elgesio ir emocinių problemų būklę ir vaikų buvimo prie ekranų apimtis, taip pat palyginti fizinės ir psichikos sveikatos būklę ir vaikų buvimo prie ekranų laiką su ankstesnių tyrimų duomenimis; pagaliau analizuoti fizinės ir psichikos sveikatos pandemijos dėl COVID-19 metu veiksnius. [Iš leidinio]
