Nuo likutinio vienbalsiškumo prie kvalifikuotos daugumos ES: kaštai ir nauda Lietuvai

LTŠiame tyrime vertinami galimo kvalifikuotos daugumos balsavimo (KDB) išplėtimo nauda ir kaštai Lietuvai dviejose srityse – bendrojoje užsienio ir saugumo politikoje (BUSP) ir mokesčių politikoje. Tyrimas remiasi ne tik antriniais šaltiniais, bet ir 14 interviu su Lietuvos ES politikos formuotojais ir vykdytojais, atliktais 2020 m. antrojoje pusėje. KDB išplėtimo nauda ir rizikos Lietuvai yra analizuojamos dviem etapais ir vadovaujantis skirtingais duomenų šaltiniais. Pirmiausia, remiantis formalaus valstybių narių balsavimo Taryboje duomenimis ir juos papildančiais „votewatch.eu“ duomenimis nustatoma, kokioje dalyje formalių balsavimų valstybė narė balsavo „prieš“ arba „susilaikė“ priimant ES teisės aktus. Antra, konstruojamas hipotetinis scenarijus, koks būtų sprendimas, jei vienbalsiškumas būtų pakeistas KDB. Remiamasi Europos Komisijos komunikatuose pateikiamais konkrečiais balsavimo atvejais. Dominuojanti Lietuvos politikos formuotojų pozicija KDB išplėtimo klausimu yra skeptiška, orientuota į status quo išlaikymą, ypač diplomatiniame ir administraciniame lygmenyje. Pagrindinis skeptikų argumentas – kad taip nukentėtų Lietuvos derybinė galia. Be to, pripažįstama, kad Lietuva turi labai ribotą pozityvią ES darbotvarkę, o tai lemia tiek Lietuvos išsivystymas, tiek riboti administraciniai gebėjimai. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad BUSP srityje, konkrečiai sankcijų ir žmogaus teisių klausimais, KDB gali būti naudingas. Atvejai, kada galima ES dauguma prieštarautų esminiams Lietuvos interesams, išskirtinai reti, o nauda iš aktyvesnės ES užsienio politikos geopolitiniame paribyje esančiai valstybei nėra pakankamai įvertinta. Taip pat, gal tik kiek mažesniu mastu, atrodo situacija dėl KDB išplėtimo mokesčių srityje. [Iš leidinio]

ENThe chapter “From Residual Unanimity to Qualified Majority in the EU: Costs and Benefits for Lithuania”, written by Klaudijus Maniokas and Titas Budreika, assesses the benefits and costs of possibly extending qualified majority voting (QMV) to Lithuania in two areas: the Common Foreign and Security Policy (CFSP) and tax policy. The study is based not only on secondary sources, but also on 14 interviews with Lithuanian EU policy makers and implementers conducted in the second half of 2020. The benefits and risks of QMV extension for Lithuania are analysed in two stages and based on different data sources. First, the data on the formal vote of the Member States in the Council and the accompanying data on votewatch.eu determine the proportion of formal votes where a Member State voted against or abstained from adopting EU legislation. Second, a hypothetical scenario is constructed of what the solution would be if unanimity were changed to QMV. Specific voting cases set out in the European Commission’s communications are subjects of the analysis. The dominant position of Lithuanian policy makers on the issue of QMV expansion is sceptical, focused on maintaining the status quo especially at the diplomatic and administrative level. The main argument of the sceptics is that Lithuania’s bargaining power would suffer.In addition, it is acknowledged that Lithuania has a very limited positive EU agenda, determined by both Lithuania’s development level and its limited administrative capacity. However, the results of the study suggest that QMV can be useful in the field of CFSP, particularly as regards sanctions and human rights issues. Cases where a possible EU majority would contradict the essential interests of Lithuania are exceptionally rare, and the benefits of a more active EU foreign policy for a country on the geopolitical border have not been sufficiently assessed. Also, perhaps to a lesser extent, the situation regarding the extension of QMV to the field of taxation is discussed. [Extract, p. 242-243]