Lietuvos, Latvijos ir Estijos tapatybinės Europos Sąjungos vizijos: bendrumas, kuris nevienija?

LTTekste remiantis reflektyvistine teorine prieiga aptariamas reiškinys, kurį tyrėjai apibūdina kaip daugybę skirtingų Europų ar daugybinės tapatybės Europą. Atskleidžiama, kad bendrai visai Europos Sąjungai apibrėžiamos vertybės, principai ir tikslai vien iš dalies ir labai ribotai veikia kaip bendros Europos Sąjungai tapatybės konstravimo įrankis. ES steigimo dokumentuose įvardijamos visiems bendros vertybės, pagrįstos „pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises“, įvardijami tokie tikslai kaip skatinti „ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių solidarumą“, plėtoti „ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis“ ir pan. Nors ES vertybės, principai ir tikslai galioja visiems vienodai, šalys narės juos interpretuoja skirtingai ir suteikia skirtingas prasmes bendriems Europos Sąjungos tikslams. Šalys narės ES tapatybinę viziją perima, tačiau ją pritaiko prie savos tapatybės, jai suteikia savitų bruožų. Tekstas analizuoja ir lygina, kaip trys Baltijos valstybės (Lietuva, Latvija ir Estija) interpretuoja ES vertybes, tikslus ir principus.Analizei pasitelkiamos atrinktos valstybių prezidentų, premjerų ir užsienio reikalų ministrų kalbos, pasakytos po įstojimo į ES (2004–2020 m.). Analizė atskleidė, kad visos trys šalys kalbėdamos apie Europos Sąjungos viziją ar jos tapatybę remiasi tuo pačiu išeities tašku, bendromis Europos vertybėmis, mano, kad tai yra išskirtinis Sąjungos bruožas ir Europa neturėtų daryti jokių nuolaidų ar kompromisų bendrųjų vertybių atžvilgiu. Tačiau jos skirtingai mato daugelį šios tapatybės aspektų. Sąjungos integraciją ir stiprinimą Latvija sieja su vertybių stiprinimu, Estija – su gilesne ekonomine, Lietuva – su politine integracija. Sąjungos veikimo pasaulyje ir saugumo tikslus Latvija sieja vien su ekonominiu bendradarbiavimu, Lietuva ir Estija – su demokratijos ir laisvos rinkos erdvės plėtra. [Iš leidinio]

ENThe first chapter “The European Union Visions of Lithuania, Latvia and Estonia: a Shared Identity That Does Not Unite?”, written by Nerija Putinaitė, deals with the phenomenon of multiple different Europes or the Europe of multiple identity, as it is usually called by researchers. Based on the reflectivist theoretical approach, the analysis shows that the values, principles and aims commonly defined for the whole European Union only partially and only in a limited way operate as an instrument for constructing the common identity of the European Union in the Member States. The text analyses and compares the way the three Baltic States (Lithuania, Latvia and Estonia) interpret EU values and aims. The analysis focuses on selected speeches given by ministers of foreign affairs, prime ministers and presidents of the three states in 2004-2020, after joining the EU. The founding documents of the EU declare that the Union is founded on the common values “of respect for human dignity, freedom, democracy, equality, the rule of law and respect for human rights, including the rights of persons belonging to minorities”, aims to “promote economic, social and territorial cohesion, and solidarity among Member States”, and to “develop a special relationship with neighbouring countries, aiming to establish an area of prosperity and good neighbourliness”, etc. The text argues that, although the declared values, principles and aims are equally accepted by all Member States, a particular Member State interprets the common values in a specific way and gives them a specific meaning, i.e., a Member State adapts the identity vision of the EU to its own national identity. [Extract, p. 240-241]