Lietuvos narystė Europos Sąjungoje: patirtys, tendencijos, refleksijos

LTPandemija ir jos sukelta krizė šiek tiek dirbtinai susiaurino debatų dėl Europos integracijos perspektyvų spektrą. Europos Sąjungos svarba dabar pirmiausia vertinama remiantis kone vienu kriterijumi – kiek ir kaip ji pajėgi susidoroti su šiuo nauju išoriniu iššūkiu. Tačiau pandemija – tai tik viena iš daugybės problemų ir klausimų, su kuriais susiduria Europos Sąjunga ir jos valstybės narės. Europos Sąjunga, būdama valstybių narių sukurta valdymo ir institucijų sistema, turi didžiulį veiklos ir užduočių sąrašą, kuris didesniu ar mažesniu mastu įtraukia ją praktiškai į kone kiekvieną viešojo gyvenimo sektorių. Dar daugiau – visa Europos Sąjunga su savo valstybėmis ir institucijomis yra pati tapusi politine esybe, dėl kurios prigimties ir tolesnės raidos perspektyvos nuolat diskutuoja tyrėjai, sprendimų priėmėjai, o kartais net ir visa plačioji visuomenė. Galiausiai kol kas nėra pagrindo pamiršti ir „judančio taikinio“ metaforos, kuri reiškia, kad Europos Sąjunga, skirtingai nuo kitų tarptautinių organizacijų, nuolat keičiasi, nes valstybės duoda jai vis naujų užduočių, o kartu ir naujų įgaliojimų, naujų pareigų ir naujų teisių. Krizių, su kuriomis pastarąjį dešimtmetį susiduria Europos Sąjunga, valdymas dar labiau suintensyvino pastangas bendrai spręsti klausimus, kurie bendri visoms jos valstybėms narėms.Prie kai kurių šios unikalios politinės esybės kaitos aspektų siekia prisiliesti ir ši knyga, kurią sudaro VU TSPMI Europos studijų centro tyrėjų ir jų kolegų iš kitų institucijų mokslo darbai. Šiame leidinyje sujungiamos dvi perspektyvos, dvi refleksijos į Europos Sąjungos raidos tendencijas. Viena vertus, į Europos Sąjungą žvelgiama „iš apačios į viršų“, t. y. iš vienos, dažniausiai Lietuvos, ar kelių valstybių narių perspektyvos į ES poveikį jų nacionaliniams rūpesčiams. Kita vertus, žvelgiama „iš viršaus į apačią“, t. y. postuluojamas Europos Sąjungos subjektiškumas ir vertinamas jos stabilumas bei veiklumas. Dėl to visiškai organiškai ši knyga yra padalyta į dvi dalis. Pirmojoje dalyje „Narystės Europos Sąjungoje patirtys“ nagrinėjamos tapatybinės, politinės ir ekonominės narystės pasekmės ir nauji „judančio taikinio“ keliami rūpesčiai. [...] Antrojoje dalyje „Bendri Europos Sąjungos rūpesčiai“ paliečiami Europos Sąjungai kaip visumai ir kartu Lietuvai kaip valstybei narei aktualūs klausimai, apimantys jos pačios stabilios raidos perspektyvą ir vaidmens pasaulyje stiprinimo dilemas. [...]. [Iš Pratarmės]

ENThe COVID-19 pandemic and the crisis it caused have somewhat artificially narrowed the scope of the debate on the prospects for European integration. The importance of the European Union is now primarily assessed on the basis of almost a single criterion: to what degree is it able to meet this new exogenous challenge. However, the pandemic is just one of many problems and issues facing the European Union and its Member States. The European Union, as a system of governance and institutions set up by the Member States, has a wide list of activities and tasks which, to a greater or lesser extent, involve it in virtually every sector of public life. Moreover, the whole European Union, with its Member States and institutions, has itself become a political entity, the nature and prospects of which are constantly being debated by researchers, decision-makers and sometimes even the general public. Finally, there is no reason to downplay the metaphor of the “moving target”, which means that the European Union, unlike other international organisations, is constantly changing as Member States give it new tasks, new powers, new competences and, at the same time, new rights. The management of the crises facing the European Union over the last decade has further intensified efforts to jointly address issues common to all its Member States.This volume, consisting of research papers by researchers from the Centre for European Studies of the Institute of International Relations and Political Science of the University of Vilnius and their colleagues from neighbouring institutions, also seeks to touch on some aspects of change in this unique political entity. The publication combines two perspectives, two reflections, on the development trends of the European Union. On the one hand, the European Union is viewed from the bottom up, i.e., from the perspective of one Member State, usually Lithuania, or of several, on the impact of the EU on their national concerns. On the other hand, it is viewed from the top down, i.e., postulates the subjectivity of the European Union and assesses its stability and functioning. As a result, this volume is divided organically into two parts. The first part titled “Experiences of European Union Membership” deals with political, economic and identity consequences of membership as well as with concerns raised by the nature of the EU as a “moving target” [...] The second part of the volume titled “Common Concerns of the European Union” touches upon certain issues that are important for the European Union as well as for Lithuania as a Member State. More specifically, they concern the prospect of its own stable development and the dilemmas of strengthening its role on the world stage. [...]. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Ekonomika / Economics