Lietuvių kalbos skiemuo: dėmenų hierarchija ir skiemens svoris

LTStraipsnyje siekiama išsiaiškinti, kokia yra lietuvių kalbos skiemens dėmenų hierarchija ir kaip interpretuotini skiemenys pagal svorį. Empiriniai vartosenos duomenys, paremti 311 tūkst. skiemenų, rodo, kad pratare priebalsių įvairovė yra didesnė nei ištare. Ištare vartojami balsingieji priebalsiai su balsiu sudaro prozodinio skiemens centrą, tai liudija stiprų ryšį tarp centro ir ištaro. Todėl CVC skiemuo interpretuotinas: [skiemuo Prataras [rimas Centras Ištaras]]. Tradicinė skiemenų klasifikacija į lengvuosius ir sunkiuosius pagal skiemens centro trukmę ir ištaro (ne)buvimą lietuvių kalbai netinka. Lietuvių kalbos skiemenų skirstymas į lengvuosius ir sunkiuosius gali būti grindžiamas priegaidžių realizacija ir visiškai sutampa su tradicine lietuvių kalbotyros ilgųjų ir trumpųjų skiemenų klasifikacija. Trumpieji skiemenys yra lengvieji, jų centrą sudaro trumpasis balsis, priebalsių kiekis periferinėse skiemens dalyse nesvarbus (tokių skiemenų beveik pusė – 45 %). Ilgieji skiemenys yra sunkieji, jų pagrindą sudaro ilgieji balsiai (30 %), dvibalsiai (12 %) ar mišrieji dvigarsiai (13 %). Gavę kirtį, šie skiemenys tariami dvejopai: tvirtagališkai arba tvirtapradiškai. Kirtis nuo skiemens svorio nepriklauso, gali būti kirčiuoti ir lengvieji (trumpieji), ir sunkieji (ilgieji) skiemenys. Tačiau galima pastebėti, kad ilgieji skiemenys kirtį gauna dažniau nei trumpieji (ilgieji kirčiuoti sudaro 25 %, trumpieji kirčiuoti – 11 % visų šio tyrimo skiemenų). [Iš leidinio]

ENThe article aims to establish the hierarchy of Lithuanian syllable constituents and determine how syllables should be interpreted in terms of syllable weight. The empirical data based on 311 000 syllables show that the variety of consonants in the onset is more significant than in the coda. A vowel and a succeeding approximant form the nucleus of a prosodic syllable, which shows strong coherency between a nucleus and a coda. Therefore, a CVC syllable is interpreted as [syllable Onset [rhyme Nucleus Coda]]. The division of Lithuanian syllables into light and heavy can be based on the realization of pitch accent, and it fully coincides with the traditional classification of long and short syllables in Lithuanian linguistics. Short syllables are light, their nucleus is a short vowel, and the number of consonants in the onset and the coda is unimportant. Such syllables account for almost half of all syllables in the database of this research (45 %). Long syllables are heavy, and their nucleus may consist of long vowels (30 %), diphthongs (12 %), or mixed diphthongs (13 %). When stressed, heavy syllables are pronounced in two ways: traditionally known as “acute” and “circumflex”. The stress is not dependent on the syllable weight, as both light (short) and heavy (long) syllables can be stressed. However, it has been observed that heavy (long) syllables are stressed more often than light (short) ones. Heavily stressed syllables constitute 25 %, while light stressed syllables comprise 11 % of all the syllables in this research database. [From the publication]

• „Atsimenu“: afrikata ar sprogstamojo ir pučiamojo priebalsio samplaika? / Asta Kazlauskienė. Kalbų studijos. 2020, Nr. 36, p. 46-55.
• Bendrinės lietuvių kalbos statistinė struktūra : fonologijos dalykai / Aleksas Girdenis, Vida Karosienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 179 p.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Lietuvių bendrinės kalbos fonetika / Antanas Pakerys. Vilnius : Enciklopedija, 2003. 241 p.
• Lietuvių kalbos fonologinio skiemens struktūrinių modelių dažnumas / Asta Kazlauskienė, Gailius Raškinis. Žmogus ir žodis. 2008, 1, p. 24-31.
• Lietuvių pavardžių skiemens struktūra (statistinis tyrimas) / Regina Kliukienė. Žmogus ir žodis. 2006, 1, p. 28-34.
• Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai / Aleksas Girdenis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 387 p.