LTLietuvos mokslinėje literatūroje vis dar vyksta diskusija, kuri lietuvių kalbos sąvoka – kūrybiškumas ar kūrybingumas – yra tinkamesnė vartoti kūrybos psichologijoje, edukologijoje ir kitose srityse. Šiame darbe kūrybiškumas ir kūrybingumas apibrėžiami kaip kuriančio subjekto išsiugdomas gebėjimas kurti naujus materialius ar idealius objektus. Taip pat tai yra proceso, veiklos produkto ir aplinkos savybė, ypatumas ar charakteristika. Straipsnyje aptariama kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokų vartosena Lietuvos autorių mokslinėse publikacijose, analizuojami šių sąvokų prasminiai skirtumai. Atliktame kiekybiniame tyrime apžvelgtos visos lietuvių kalba parašytos mokslinės publikacijos, kurių pavadinimuose yra minėtos sąvokos, paskelbtos nuo 1979 iki 2019 m. pabaigos. Per šį laikotarpį 400 mokslininkų pateikė 426 publikacijas, kurios atitinka pavadinimo ir kitus atrankos kriterijus. Nustatyta, kad sąvoka kūrybiškumas yra priimtinesnė daugumai (80,75 %) Lietuvos tyrėjų. Šią sąvoką randame 76,76 % publikacijų pavadinimuose ir 68,08 % darbų tekstuose. Kaip parodė publikacijų analizė, mokslininkų išsakyti kūrybiškumo ir kūrybingumo atskirties argumentai yra gana abejotini, tad sąvokų prasmės yra tapačios. Abi (kūrybiškumo ir kūrybingumo) sąvokos yra tinkamos vartoti apibūdinant kūrėją, kūrimą, kūrinį ir aplinką. Kūrybiškumo sąvokos vartosena yra platesnė ir prasminis laukas didesnis už kūrybingumo. Siekiant išvengti sąvokų vartojimo painiavos, siūloma mokslinėje literatūroje vartoti vien tik kūrybiškumo sąvoką arba žodžius kūrybiškumas ir kūrybingumas laikyti sinonimais. [Iš leidinio]
ENThe Lithuanian scientific community has not yet reached a decision which Lithuanian word, “kūrybiškumas” or “kūrybingumas” (both translated into English as “creativity“), is more suitable for use in the creative psychology, educology and other domains. This article defines the words “kūrybiškumas” and “kūrybingumas” as the acquired abilities of the creative subject to manifest new material and ideal objects. In addition, the two words are described as a property or characteristic of the product of activity and of the environment. The author reviews the usage of terms “kūrybiškumas” and “kūrybingumas” in the scientific publications of Lithuanian authors, and analyzes meaningful differences of the words. The quantitative research assesses all the publications in Lithuanian language which contain at least one of the terms in their titles and which were published between 1979 and 2019. During this period, 400 scientists submitted 426 publications which meet the previously mentioned criteria. It was found that the term “kūrybiškumas” is accepted by the majority of the Lithuanian researchers (80.75%). This word is found in 76.76% of publication titles and 68.08% of texts. The analysis of publications revealed that the meaningful difference between the words “kūrybiškumas” and “kūrybingumas” can be doubted, therefore the meaning of the two terms is the same. Both words (“kūrybiškumas” and “kūrybingumas”) can be used to describe the creator, the creation process, the work or the result, and the environment. The term “kūrybiškumas” is broader and the meaning is somewhat wider than that of the term “kūrybingumas”. In order to avoid the confusion related to the use of the two terms, the author suggests to use only the word “kūrybiškumas”. Alternatively, the terms “kūrybiškumas” and “kūrybingumas” should be considered as synonyms. [From the publication]