XIX a. pabaigos bendrinės lietuvių kalbos naujųjų terminų šaltiniai (Aušros tekstų analizė)

LTStraipsnyje analizuojama laikraščio „Aušra“ modernioji leksika, atkreipiant dėmesį į tai, kokie leksikos sluoksniai, kokios kilmės žodžiai buvo reformuojami, kaip atsirado nauji terminai, kurie iš jų prigijo lietuvių kalboje ir kaip visa tai paveikė lietuvių kalbos žodžių darybos sistemą. Suregistruotos ir analizuotos buvo leksemos, priklausančios tokioms semantinėms grupėms, kurios atitinka XIX ir XX amžių sandūros lietuvių kalbos naujas vartojimo sritis. Buvo stebima, kokiomis leksemomis „Aušroje“ įvardijamos tam tikros sąvokos, o greta bandoma pateikti kiekvienos tokios leksemos kilmę. Tyrimas parodė, kad „Aušroje“ registruotų modernių terminų didžiausią dalį sudaro įvairių tipų kalkės. Nustatyta, kad atskirose leksinėse-semantinėse grupėse skolinių ir įvairių kalkių tipų kiekis nevienodas: vienose yra daugiau semantinių skolinių, antrose – darybinių, trečiose – skolinių beveik nėra. Plačiau aptariami švietimo sistemos, ekonomikos, politinio ir visuomeninio gyvenimo bei kt. sričių terminai, jų reikšmė ir kilmė. Pateikiamas registruotų terminų procentinis pasiskirstymas pagal kilmę (35% darybinių skolinių, 24% internacionalizmų bei slavizmų, 14% senų lietuviškų žodžių su nauja, terminologizuota reikšme). Detaliau apžvelgiami ir darybos tipai bei žodžių kilmė. Beveik pusė galūnių arba priesagų vedinių yra kalkės. Naujų terminų – sudurtinių žodžių apie 60% sudaro verstiniai skoliniai, kurių atitikmenys dažniausiai taip pat yra sudurtiniai žodžiai, pvz., „daigtvardis“ ‘daiktavardis‘ ( < vok. Dingwort), „ligonbutis“ ‘ligoninė‘ (< vok. Krankenhaus) ir pan. Atliktas tyrimas parodė, kad naujų leksemų įsiveržimas į lietuvių kalbą nesukėlė didelių žodžių darybos sistemos pakitimų.Reikšminiai žodžiai: Terminologija; Leksika; Leksinė-semantinė grupė; Skoliniai; Kalkė; Internacionalizmas; Neologizmai; Vediniai.

ENThe article analyses modern lexis of the newspaper Aušra, attention is paid to what layers of lexis and which words have been reformed, how the terms, which found their way into the Lithuanian language, emerged and how all this affected the system of word formation. The lexemes which belong to the semantic groups matching new spheres of Lithuanian language use on the verge of the 19th and the 20th centuries were registered and analysed. It was observed what lexemes were used to name certain concepts in Aušra and origin explanations of each lexeme are provided along. The research showed that various types of loan-translations make the largest part of modern terms registered in Aušra. The number of borrowings and various types of loan-translations is not equal in individual lexical-semantic groups: some have more semantic borrowings; others have more formed words, while there are almost no borrowings in the third group. The meaning and origin of terms of education system, economics, political and social life and of other spheres of life are discussed in more detail. The percentage distribution by origin of the registered terms is also presented (35% of formation borrowings, 24% of internationalisms and Slavisms, 14% of old Lithuanian words with a new term meaning). A closer look is given to the types of formation and origin of words. Almost half of suffix of ending derivatives are loan-translations. Around 60% of the new terms – compounds are made from borrowed translations, and their equivalents are usually compounds as well, such as daigtvardis – daiktavardis (noun) (< Ger. Dingwort), ligonbutis, ligoninė (hospital) (< Ger. Krankenhaus) etc. The study carried out showed that occurrence of new lexemes in the Lithuanian language did not cause major changes in the system of word formation.