LTKnyga skirta fundamentaliai temai – apmąstyti Rytų Europos geopolitinius bei moralinius pokyčius nuo Aksominės revoliucijos laikų (XX amžiaus devinto dešimtmečio) iki šių dienų. Taip formuluojamos temos rėmai ir turinys yra neišmatuojamo pločio bei gylio. Tai, ko gero, ir yra pirmasis knygos bruožas, atsiveriantis skaitytojui nuo pat knygos pratarmės. Jau pirmuose puslapiuose autorius nubrėžia tokius plačius kontekstus (geležinė uždanga, Sovietų Sąjungos byrėjimas, Baltijos šalių sugrįžimas į Europą, Vakarų Europos šalių terorizmo ir migracijos problemos, atgimstantis nacionalizmas Vidurio Rytų Europoje, Lenkijos „sukimas iš demokratijos kelio“, Vengrijos bendradarbiavimas su Kremliumi, „Brexitas“, Rusija, Baltarusija, Ukraina, Vakarų Europos separatizmo problemos, koronaviruso pandemija ir dar daug kitų), kad prie griežtesnio akademinio teksto pripratęs skaitytojas nejučia pradės raukti nosį, reikalaudamas apčiuopiamesnio minties pagrindo ir išvadų. Šitoks pirmasis įspūdis neapleidžia ir skaitant visą knygą, kurioje gausu nuorodų į istorinius bei politinius įvykius, aplinkybes, įvairiausių intelektualinių referencijų, įžvalgų, minčių, netikėtų trumpų rakursų. Vietomis viskas pradeda suktis kaleidoskopiniu greičiu, tačiau autorius įžanginiais ir baigiamaisiais žodžiais suvaldo tekstą ir išlaiko konceptualinį nuoseklumą. Knyga turi mokslinės monografijos statusą, vis dėlto ji parašyta labiau Czesławo Miłoszo, Milano Kunderos, Vaclavo Havelo, Jano Patočkos intelektualinės esė, o ne griežtos akademinės disciplinos stiliumi. Knyga sudėliota iš anksčiau rašytų straipsnių į žurnalus „Kultūros barai“ bei „Logos“, juos papildant, pakoreguojant; taip pat įtraukiant naujai parašytus skyrius. [...]. [Iš teksto, p. 203]